Kraičio skrynios – paveldimas moters turtas

Liaudies dainose minimos margosios skrynelės – tai baldai  audiniams, išeiginiams drabužiams, į ritinius susuktai drobei laikyti. Pagal tradiciją motinos kraičio skrynią paveldėdavusi vyriausioji dukra.  Skrynios, įvairiai ištapytos, buvo  trobos puošmena.  Rokiškio krašto muziejuje saugoma per 50 vnt. skrynių drabužiams ar audiniams laikyti. Patys archajiškiausi kraičiui laikyti skirti baldai – kraičkubiliai.  Juos XVIII a. 2 p. – XIX a. pr. pakeitė skrynios ir „kuparai“. „Kuparas“ nuo skrynios skiriasi tuo, kad jo antvožas yra išgaubtas, skrynios lygus. Skrynių ir „kuparų“ viduje būdavo įtaisomas prieskrynis, į kurį dėdavo dokumentus, maldaknyges, papuošalus, žiedus, įvairias mielas smulkmenas. Šiuos baldus sutvirtindavo geležiniais apkalais.  Dažniausiai skrynias ir „kuparus“ dažydavo mėlyna, žalia ar ruda spalva. Šie baldai – dekoratyvinės tapybos pavyzdžiai. Aukštaičių skrynios ištapytos liaunomis žiedų šakelėmis, augančiomis iš vazonų. Gėlių viršūnėse būdavo ištapomi paukšteliai. Skrynias ir „kuparus“ puošdavo ir štampavimo technika. Bulvės ar buroko plokštumoje išpjaustydavo įvairias formas – langelius, trikampius, rutuliukus. Jas merkdavo į paruoštus dažus ir spausdavo ant paviršiaus.  Ant  kai kurių šių baldų matome išpaišytą pagaminimo datą: 1892, 1879.