Juozas Audėnas (iki 1939 m. – Audickas) gimė 1898 m. Rumpiškėnų kaime, Pandėlio valsčiuje, gausioje valstiečių šeimoje. Šeima dažnai kraustėsi, todėl Juozas mokėsi Kupreliškyje, Pandėlyje, Aknystoje veikusiose mokyklose. Audickams apsigyvenus Baitiniškyje, J. Audėnas įsitraukė į vietos jaunimo politinę veiklą, pradėjo ruošti šokių vakarus su programomis, kartu su kaimo mokytoju Jokūbu Šernu įkūrė Papilio valsčiaus pirmąją biblioteką. Pamatęs, kad Kaune jaunuoliai kviečiami į trijų mėnesių Pašto, telegrafo ir telefono kursus, J. Audėnas išvyko į Kauną.
Juozas Audėnas (kairėje) su broliu
Baigęs kursus jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vėliau baigė Mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnaziją ir Vytauto Didžiojo universitetą, kur įgijo ekonomisto specialybę. Studijų metais priklausė įvairioms universiteto draugijoms, buvo studentų atstovybės pirmininku.
Juozas Audėnas (1898–1982)
Po studijų J. Audėnas užėmė Kauno mokesčių inspektoriaus, Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėjo, Ekonomistų draugijos sekretoriaus pareigas.
Juozas Audėnas su šeima
Juozas Audėnas
Paskutinėje tarpukario Lietuvos vyriausybėje, XXI Antano Merkio ministrų kabinete (1939 11 21 – 1940 06 17), J. Audėnas užėmė žemės ūkio ministro postą, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo vyriausybei nepavyko pasiekti ryškesnio pagerėjimo žemės ūkio srityje.
Prezidentas Antanas Smetona su Ministrų Tarybos nariais prezidentūroje, 1939 m. Pirmas iš dešinės J. Audėnas (LCVA)
Paskutiniame posėdyje, svarstant Lietuvai įteiktą SSRS ultimatumą, dauguma ministrų laikėsi nuostatos, kad Lietuva turi priimti ultimatumą. Tokios nuostatos laikėsi ir J. Audėnas, nes manė, kad pasipriešinimas ginklu „iššauktų karą su sovietais, per kurį Lietuva nepaprastai daug nukentėtų. Būtų išnaikinta daugybė gyventojų, būtų sugriauta daug kas, ką per 22 nepriklausomo gyvenimo metų esame pastatę ir sukūrę. Kartu būtų sunaikintas ir šimtmečiais kurtas lietuvių tautos kultūros lobis“.
Paskutinis nepriklausomos tarpukario Lietuvos ministrų kabinetas. Apačioje antras iš dešinės – J. Audėnas
Lietuvai netekus nepriklausomybės, J. Audėnas ėjo bendrovės „Linas“ finansų administratoriaus pareigas, dėstytojavo Profesinių sąjungų institute, priklausė pogrindinei Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizacijai. Buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) vienas organizatorių ir vadovų. 1944 m. gestapo ieškomas slapstėsi Lietuvoje ir Vokietijoje.
Hanau perkeltų asmenų stovykloje 1945 m. Iš dešinės J. Audėnas su sūnumi, prezidentas Kazys Grinius, kapitonas Bronius Juškys (LCVA)
Nuo 1949 m. gyveno JAV ir aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Buvo Lietuvos ūkio atstatymo komisijos pirmininkas, Niujorko Lietuvos Laisvės Komiteto narys, Lietuvos delegacijos narys Pavergtųjų Europos tautų asamblėjos seime (ACEN), Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) direktorius.
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto suvažiavimo Niujorke dalyviai, 1955 m. J. Audėnas sėdi antras iš kairės
Pavergtųjų Europos tautų Lietuvos delegacijos posėdžio dalyviai, 1974 m. Trečias iš kairės J. Audėnas (LYA)
J. Audėnas pirmininkavo žurnalo „Lietuva“ redakcinei kolegijai, nuolat bendradarbiavo lietuvių išeivijos spaudoje, skaitė pranešimus tarptautiniuose renginiuose, kur ypatingą dėmesį skyrė pavergtai Lietuvai. J. Audėnas mirė 1982 m. Niujorke, šiame mieste jis ir palaidotas.
1966 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose išleisti J. Audėno atsiminimai
Parengė muziejininkė Simona Strumskytė
