Mykolas Römerio (1880–1945) mokslus pradėjo savo gimtajame Bagdoniškyje (Rokiškio r.). Vėliau išvažiavo į Vilnių, tačiau ten ilgai neužsibuvo, nes įstojo į Imperatoriškąją teisės mokyklą Sankt Peterburge, kurią baigė būdamas 21-erių. Pabaigęs studijas teisės mokykloje, įstojo į Jogailos universitetą, kuriame studijavo istoriją. Po to 3 metus studijavo Paryžiaus Laisvojoje politinių mokslų mokykloje, kurioje iki 1905 m. baigė visą politinių mokslų kursą.

Mykolas Römeris nuo 1920 užėmė Kauno apygardos teisėjo pareigas,
vėliau buvo paskirtas Vyriausiojo Tribunolo teisėju

Nuo 1920 m. užėmė Kauno apygardos teisėjo pareigas. Po metų buvo paskirtas Vyriausiojo tribunolo teisėju. M. Römeris buvo paskirtas Lietuvos tautiniu teisėjų Hagos tribunole, kuriame buvo nagrinėjama byla dėl Klaipėdos krašto. Vėliau dalyvavo ginče tarp lietuvių ir estų dėl Panevėžio – Saldutiškio geležinkelio statybos atsiskaitymo. M. Römerio dėka Lietuva laimėjo abi bylas.

Mykolas Römeris  – teisininkas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras

Greta teisinės veiklos, M. Römeris aktyviai įsitraukė į pedagoginę veiklą. Dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Teisės fakultete, kiek vėliau Vilniaus universitete.

 

Mykolas Römeris – Vilniaus universiteto rektorius (sėdi antras iš kairės)

Prof. M. Römeris vadinamas Lietuvos konstitucinės teisės tėvu. Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas, jo fundamentaliais darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos konstitucijos kūrėjai, dabar remiasi teisės mokslininkai savo paskaitose, moksliniuose veikaluose. 

Rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos, kuriose analizuojami prof. M. Römerio darbai, buvo organizuoti M. Römerio skaitymai. Lietuvos televizijoje sukurtas dokumentinis filmas „Profesorius Mykolas Römeris“. Viena iš M. Römerio universiteto Studentų mokslinės draugijos sekcijų skirta prof. M. Römerio mokslinio palikimo studijoms, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir M. Römerio universitetuose studentai klauso paskaitų prof. M.  Römerio vardo auditorijose, Vytauto Didžiojo universitete jo vardu pavadinta skaitykla.

Profesorius mirė 1945 m. vasario 22 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. 

Už nuopelnus apdovanotas Gedimino 2 laipsnio, Vytauto Didžiojo, Latvijos Trijų žvaigždžių 2 laipsnio ir Prancūzijos Garbės legiono ordinais.

Parengė muziejininkas Justinas Malcius