Žymiai Rokiškio rajono kultūros darbuotojai, buvusiai  Panemunio kultūros namų direktorei Valentinai Četkauskaitei-Barauskienei (1932–2013) rugsėjo 8 d. būtų 90 metų.  Taip norėtųsi, kad viskas vyktų esamuoju laiku ir Jūs, elegantiškoji Valentina, būtumėt apasupta artimųjų, draugų, pažįastamų. Tuomet pasidalintume prisiminimais, pakeltume taures už tai, kas buvo ir už tai, kas bus… Deja, liko tik ekspedicijos (2008) užrašai ir nuoširdus Jūsų žvilgsnis iš fotografijos.

 „Esu iš Panemunio muzikantų Četkauskų giminės. Mano senelis Matas Četkauskas buvo žinomas siuvėjas, mokėjęs groti smuiku. Smuiku grodavo vestuvėse. Senelis nupirko iš Panemunio grafienės Krasickienės tris fortepijonus ir beveik visi sūnūs išmoko groti. Mano tėvą Kazimierą Četkauską vargonais groti išmokė mano dėdė, tėvo brolis Petras. Tėvas nuo 1926 m. vargoninkavo Švedriškėje (Ignalinos r.).  Tėvą 1944 m. vokiečiai nušovė, o mama su vaikais grįžo į savo vyro gimtinę – Panemunį.“

Valentina 1951 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą, 1953 m. baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą. Mokytojavo Kvetkuose, Panemunyje, o nuo 1957 m. paskirta dirbti Panemunio kultūros namų direktore.

Kultūros namuose Valentina išdirbo daugiau nei 30 metų. Pirmasis renginys, kurį ji organizavo, buvo kultūros namų atidarymas, nes tuomet, kai ją paskyrė dirbti, kultūros namai buvusiame Panemunio valsčiaus pastate dar tik tebuvo įrengiami.

Per daugiau nei 30 darbo metų Valentina subūrė įvairių kolektyvų: dramos, etnografinis ansamblis, kaimo kapela, šokių kolektyvai, moterų choras.

1960 m. Pandėlio rajono Jubiliejinės dainų šventės organizacinis komitetas Laureato diplomu apdovanojo Panemunio kultūros namų pagyvenusių moterų kvartetą, 1963 m. šis kvartetas buvo pakviestas filmuotis į Lietuvos televiziją. Studijoje dainavo tarmiškai. Filmavimui sijonus dainininkėms paskolino Panemunio gyventoja Striupienė. Jie buvo labai dailiai pasiūti. Palaidinės paimtos iš tautinių drabužių komplekto. Skareles prisitaikė pačios. Dainininkė Pranė Šaučiūnienė tarpukariu yra laimėjusi solinio dainavimo konkursą Kaune, Vanda Samulėnienė – to laikotarpio konkurso Šiauliuose laimėtoja.

Panemunio kultūros namų pagyvenusių moterų kvartetas LTSR televizijos studijoje (dab. LRT) 1963 m.  Iš kairės: Monika Mironienė, Pranė Šaučiūnienė, Vanda Samulėnienė,  Veronika Četkauskienė.

Panemunio kultūros namų jaunesnių moterų anasamblis. Iš kairės: Stasė Rinkevičienė, Adelė Jasinevičienė, Jadvyga Tubelienė, Panemunio kultūros namų direktorė ir anasamblio vadovė Valentina Barauskienė, Monika Mironienė,  Pranė Šaučiūnienė, Elžbieta Martinonytė. Apie 1968– 1969 m. 

Panemunio kultūros namų direktorė Valentina Barauskienė greta savo dėdės Povilo Četkausko (1904–1991), pirmojo profesionalaus akordeonisto Lietuvoje, knygos „Jaunasis akordeonistas“ autoriaus. Apie 1971–1972 m.

Daininkai Edmundas Kuodis (viduryje, kairėje) ir Jonas Girijotas (viduryje, dešinėje) Panemunio piliakalnio papėdėje su muzikantais. Už daininkų – raiteliai – Panemunio miestelio žmonės, perjuostais per pečius austais baltais rankšluosčiais. Koncertas vyko Panemunio kultūros namų salėje 1977 m.

Raiteliai pasiruošę sutikti atvykstančius daininkus: Edmundą Kuodį ir Joną Girijotą, bei jų muzikantuas. Arkliai „Nemunėlio“ tarybinio ūkio. Rankšluosčius parūpino „Nemunėlio“ tarybinio ūkio moterų taryba. Raiteliai atjojo pasitikti iki „Nemunėlio“ tarybinio ūkio ir „Pušyno“ kolūkio ribos. Iš dešinės:  Marius Perenis, nežinomas, Širvinskas, Kelpša, Petras Tubelis, Prokopas. 1977 m.

Panemunio kultūros namų etnografinis ansamblis koncertuoja Panemunio kultūros namuose, ūkio derliaus šventės metu. Dainininkės iš kairės: Samulėnienė, Elžbieta Martinonytė, Elena Seikalienė, Elvyra Slapšienė, Stasė Rinkevičienė, Valentina Barauskienė, Jadvyga Tubelienė, Pranė Šaučiūnienė, Danė Čižiūnienė, akordeonu groja meno vadovas Virginijus Sesickas.

Čia tik keletas štrichų Valentinos portretui. Visa kita – žmonių širdyse ir atsiminimuose.

Parengė muziejininkė-archyvarė Vilė Sarulienė