„…Sustok akimirka tu reikalinga
Kaip skęstančiam šiaudas
Kaip žmogui oras
Prieš perskeldama didelį riešutą
Mano gyvenimą
Savo seserų ir brolių gyvenimus
Žmonių meilę: kančias ir skausmą
Prisimink kaip pirmą kartą baudė tėvas
Už pavogtus iš kaimyno obuolius
Prisimink kaip mudu vydavom saulę
Norėdami patampyti už kasų…“
Arvydas Ambrasas
Prakalbinti archyvą
Muziejininko Egidijaus Aleliūno (1969–2010) atminimui
Liepos 21-ąją muziejininkui Egidijui Aleliūnui būtų tik… 52-eji. Deja, akimirka, perskėlusi gyvenimą, paliko nuoširdų, savo profesijos žinovą, visų mylimą ir gerbiamą bendradarbį Anapus… 2010 m. liepos 16 d. sužinojome, kad ką tik susiruošęs atostogauti, Egidijus mus paliko… Beveik per savo gimtadienį…
Egidijus gimė 1969 m. liepos 21 d. Savo darbo karjerą pradėjo 1988 m. Rokiškio kraštotyros muziejuje eksponatų saugotojo pareigose. Taip susipažino su muziejumi, muziejininkyste, istorija. 1995 m. baigęs Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos specialybės kursą, dirbo Rokiškio krašto muziejuje muziejininko pareigose.
Skulptoriaus, Rokiškio krašto garbės piliečio P. H. Garškos personalinėje parodoje „Mažoji plastika, medaliai, monetos, ženklai, juvelyriška“. E. Aleliūnas pirmame plane antras iš dešinės. 1998 11 04
Mokslinės konferencijos „Rokiškio dvaro rūmams- 200 metų“ metu. E. Aleliūnas antras iš dešinės. 2001 09 21
Rankraščio kopija
Liko kruopščiai ir tvarkingai surinktas archyvas: užrašai, rankraščiai, sąsiuviniai, bylos, dokumentai. Viskas tvarkingai surašyta, sudėta, surišta… Publikuojame fragmentą iš Egidijaus Aleliūno (1969–2010) archyvo Nr. 413, II dėžė, R-4, p.1-9.
„Svarbiausi Rokiškio medicinos fragmentai
Norint suprasti Rokiškio mediciną, reikia paliesti pasaulio ir Lietuvos medicinos istoriją. Taigi, trumpai… Pirmosios ligoninės arba gydyklos atsirado V a. per. m.e. senovės Graikijoje. Lietuvoje ligoninių funkcijas atliko špitolės. Jos buvo skirtos vargingiems, paliegusiems, sergantiems žmonėms. Špitolių buvo labai daug. Tik 1795–1799 m. Vilniuje špitolės sujungtos į vieną ligoninę.
Medicinos vystymasis prasidėjo XIX a. pradžioje. Ne išimtis ir Rokiškio kraštas. Kadangi kelias Vilnius- Ryga ėjo per Pandėlį tai ten be traktieriaus, karčiamų, buvo ir špitolė. 1782 m. archyviniai dokumentai rodo dirbus felčerį.
Pačiame Rokiškyje medicina pradėjo vystytis maždaug 1803 m. Nesant Rokiškyje gydytojo , rodo 1807 m. surašymo knygos, dvare buvo asmeninis grafų gydytojas, kuriam už dailidžių gydymą, dvaras sumokėjo 13 gorčių rugių. Dailidės tuo metu buvo reikalingiausi, nes vyko įvairios statybos, todėl dvaro gydytojas juos gydė, o dvaras mokėjo.
1813 m. jau yra dvaro išlaikoma ligoninė ir miesto gydytojas. Dvarui ligoninė buvo reikalinga, nes siaučiant įvairioms epidemijoms išmirdavo daug valstiečių ir dvaras patirdavo didelius nuostolius. Tai rodo tais pačiais metais padarytas įrašas. Gydytojui už valstiečių gydymą nuo šiltinės sumokėta 40 zlotų, kitam gydytojui Spitkauskui už valstiečių gydymą sumokėta 266 zlotai 20 grašių. Pagal įrašą galima spręsti, kad dvarui priklausančioje teritorijoje buvo keli gydytojai. Išlaidos, skirtos Rokiškio ligoninei rodo, kad Rokiškyje buvo vienas gydytojas, šeimininkė, kuriai išmokėta 32 zlotai. Prie ligoninės buvusi vaistinė- taip pat gydytojo žinioje. Jai išleista 360 zlotų. Taip pat vienam gydytojui išleista 683 zlotai 10 grašių atlyginimui ir įvairiems medicinos įrankiams pirkti 26 zlotai 15 grašių.
1825 m. Rokiškio mieste buvo ligoninės medinis namas. Iš 1825 m. aprašymo galima susidaryti ligoninės vaizdą. Ligoninė buvo aikštėje (dab. Nepriklausomybės aikštė), kairėje pusėje nuo dvaro pastate. Tai buvo medinis namas su gonkeliu, keturiomis kolonomis, dengtas skiedromis. Ligoninei buvo skirti 3 kambariai. Ligoninėje gyveno felčeris ir šeimininkė. Šeimininkės kambaryje buvo duonkepis pečius.
Visi palivarkai kiekvienais metais skirdavo tam tikrą žemės ūkio produktų dalį ligonių maitinimui. Tai buvo daugiausia miltai ir kruopos. Daugiausia buvo skiriama paprastų „rasavų“ miltų. Labai mažai pikliuotų miltų ir kruopų.
1825 m. dvaro inventoriuje surašyti 2 daktarai. (Galima daryti išvadą, kad Rokiškyje dirbo 2 gydytojai). Iš jų paminėtas gydytojas Zacharovas.
Be dvaro išlaikomos ligoninės, buvo žydų ligoninė, išlaikoma miestiečių žydų. 1825 m. inventorinėse knygose ji nurodyta nuosavame name, bet dvaro sklype. Ji buvo Kamajų gatvėje (dab. Respublikos), nuomojo 150 prentų sklypą ir mokėjo 3 rublius nuomą, už namo nuomą 6 rublius. Žydų bendruomenė, reiškia Rokiškio miesto žydai, mokėdavo sklypo nuomos kainą dvarui. Iš dvaro jokios paramos negaudavo. Žydų ligoninėje felčeriu dirbo J. Šmuilovičius.
Rokiškio dvaro valdytojas valstiečiams išlaikė ligoninę, kurioje vėliau dirbo 1 gydytojas, 5 felčeriai ir 2 akušerės. Jau 1849 m. rašytame inventoriuje nurodomas daktaras.
1854 m. ligoninėje gydėsi 24 ligoniai. Metams ligoninei iš dvaro buvo skirta 119 pūdų 21 gorčius paprastų, 5 pūrai 10 gorčių pikliuotų ir 12 pūrų 8 gorčiai miežinių kruopų. Be to, 120 gorčių druskos, sunaudota 63. Apie miestiečių gydymą jokio dokumento nėra, bet aišku, kad miestiečiai turėjo mokėti už gydymą. Dvaras visą laiką turėjo asmeninį gydytoją.
XIX a. 6 dešimtmetyje Reinoldo Tyzenhauzo asmeniniu gydytoju dirbo Michnevičius-Mikėnas. Nuo 1856 m. gydytojas nemokėjo jokių mokesčių už namo nuomą ir dar už 2 sklypus, mokėjo tik už vieną sklypą. 1858 m. ligoninėje gydėsi 12 žmonių. 1859–1860 m. Rokiškio ligoninėje gydėsi 4–12 ligonių.
Po baudžiavos panaikinimo nustojo veikti Rokiškio ligoninė, kadangi grafams ji buvo nebereikalinga. Liko tik asmeninis grafų gydytojas. 1863 m. pastatas perduotas valsčiui ir paverstas valsčiaus valdybos pastatu. Prieš panaikinant ligoninę joje dirbo asmeninis grafų gydytojas Buinickis, kuris gydė dvaro žmones. Panaikinus dvaro ligoninę, liko tik asmeninis grafų gydytojas“.
(Tęsinys bus rugpjūčio mėn.)
