Liepos 21-ąją muziejininkui Egidijui Aleliūnui (1969–2010) būtų tik… 52-eji. Deja, akimirka, perskėlusi gyvenimą, paliko nuoširdų savo profesijos žinovą, visų mylimą ir gerbiamą bendradarbį Anapus… 2010 m. liepos 16 d. sužinojome, kad ką tik susiruošęs atostogauti Egidijus mus paliko… Beveik per savo gimtadienį…
Egidijus gimė 1969 metais. Darbo karjerą pradėjo 1988 m. Rokiškio kraštotyros muziejuje kaip eksponatų saugotojas. Taip susipažino su muziejumi, muziejininkyste, istorija. 1995 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos specialybės kursą ir dirbo Rokiškio krašto muziejuje muziejininku.
Liko kruopščiai surinktas archyvas: užrašai, rankraščiai, sąsiuviniai, bylos, dokumentai. Viskas tvarkingai surašyta, sudėta, surišta…
Tęsiame publikaciją apie E. Aleliūno archyvą Nr. 413, II dėžė, R-4, p.1-9.
Svarbiausi Rokiškio medicinos fragmentai (tęsinys)
„Pirmosios vaistinės Rokiškyje ir Suvainiškyje buvo įsteigtos 1867 m., o apie 1870 m. įsteigta Pandėlio vaistinė. Pirmosios Rokiškio vaistinės vadovas buvo provizorius Gandelis. Kas buvo Pandėlio vaistinės vadovu, nėra žinoma.
1871 m. Zarasų apskrityje (tuo metu Rokiškis priklausė Zarasų apskričiai, vadinamai Novoaleksandrovsko) buvo keturios vaistinės: Rokiškyje, Suvainiškyje, Pandėlyje ir Uidžiuose (dab. Zarasų r.). 1892 buvo įsteigta Obelių vaistinė.
XX a. pradžioje Rokiškio vaistinė buvo įsikūrusi Turgaus aikštėje (dab. Nepriklausomybės aikštė). 1920 m. šalia CH. Šero vaistinės buvo įsteigta J. Mikšio vaistinė, o 1921 m. Rokiškio apskrities ligoninės patalpose įkurta Rokiškio apskrities vaistinė. 1933 m. metais Lietuvos prezidentas A. Smetona Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Rokiškio apskrities vaistinės provizoriaus pavaduotoją Vincą Taliunevičių. Iki 1940 m. Rokiškyje veikė 3 vaistinės. Pandėlio vaistinė priklausė provizoriui Stašiui.
1940-ųjų lapkričio mėnesį visos trys Rokiškio vaistinės (Rokiškio apskrities vaistinė, Ch. Šero vaistinė ir J. Mikšio vaistinė) buvo nacionalizuotos. Po nacionalizacijos Rokiškio apskrities vaistinė perkelta į naujas patalpas Vytauto g. 1 ir pavadinta Vaistine Nr. 325. Vaistinės vedėju paskirtas provizorius Donauskas. 1944 m. šios vaistinės vedėju buvo provizoriaus padėjėjas P. Gilys.
Buvusios privačios provizoriaus J. Mikšio ir provizoriaus padėjėjo Ch. Šero vaistinės po nacionalizacijos sujungtos į vieną vaistinę – Nr. 241. Ji palikta Ch. Šero vaistinės patalpose (Nepriklausomybės a. 22), o vedėju paskirtas provizorius J. Mikšys. Mirus šios vaistinės vedėjui J. Mikšiui, vedėja tapo provizoriaus padėjėja Z. Macijauskienė. Ji su pertraukomis šiai vaistinei vadovavo 10 metų.
XIX a. pab. buvo įsteigta valsčiaus ligoninė, išlaikoma valsčiaus gyventojų. Iki 1910 m. Rokiškio ligoninė buvo Jursdikos priemiestyje (dab. Kęstučio gatvė). 1910 m. buvo pastatytas naujas ligoninės pastatas. Pirmojo pasaulinio karo metais ligoninė buvo paversta karo ligonine. Ji vadinosi hospitaliu. Vokiečiai ją apšaudė, palaikę kareivinėmis. Tuo pat metu prie Pandėlio buvo įsteigtas rusų pafrontės ligoninės punktas, kuriame dirbo med. sesuo ir 30 sanitarų.
1918 m. į Rokiškio apskrities ligoninę atvyko gydytojas Vl. Lašas ir iki 1920 m. dirbo Rokiškio apskrities ligoninės vedėju. Jo iniciatyva prie Rokiškio apskrities ligoninės buvo įsteigta ambulatorija.
1926 m. Rokiškio apskrities ligoninėje veikė vidaus ligų, chirurginis, gimdymo, apkrečiamų (kieme) ligų skyriai, laboratorija ir ambulatorija. <…>
1932–1933 m. Rokiškio apskrities ligoninė buvo rekonstruota. Pristatytas antras aukštas, praplėstos patalpos. <…> Ligoninė turėjo 56 palatas. 1933 m. ligoninėje gydėsi 875 ligoniai. 1934–1936 m. Rokiškio apskrities ligoninėje dirbo šie gydytojai: chirurgas Čerškus, ligoninės vedėjas ir vidaus ligų skyriaus vedėjas Žemaitis, terapeutas Marcinkevičius, gydytojai Gandelmanas ir Gandelmanienė, vidaus ligų gydytojas Elringofas (?), jam taip pat priklausė prižiūrėti visos apskrities vaikus. Gandelmanas ir A. Guzikauskaitė dirbo odontologais. Rokiškio apskrities ligoninė buvo vienintelė gydymo įstaiga visoje apskrityje. Prie ligoninės veikė gera ambulatorija, joje buvo priimami visi ligoniai. O venerikai buvo gydomi nemokamai, tiktai pasiturintys apmokėdavo už vaistus. Toks atlyginimo būdas buvo taikomas ir kitų apskričių venerikams.
1935 m. rugsėjo mėn. Rokiškyje, greta J. Mikšio vaistinės (Nepriklausomybės a. 6), buvo atidaryta chemijos-bakteriologijos laboratorija. Joje dirbo chemikas-vaistininkas Ch. Šeras, kuris turėjo ir savo vaistinę (Nepriklausomybės a. 22). Šioje laboratorijoje buvo atliekami kraujo, skreplių, skilvio sulčių ir kiti tyrimai. Taip pat buvo atliekami techniniai vandens, kuro, alaus, krakmolo, chemikalų tyrimai.
1936 m. Juodupėje buvo įsteigtas medicinos punktas. Kamajų miestelyje dirbo gydytojas Heiša Ginzbergas, Skapiškyje – gydytojas Domas Jakevičius.
1937 m. Pandėlyje jau buvo ligoninė, vaistinė, dirbo 3 gydytojai, akušerė, vet. gydytojas.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, buvo įkurtas sveikatos apsaugos skyrius. Skyriaus vedėju buvo paskirtas felčeris Jurgelionis. Įsteigtas odos-veneros ligų dispanseris, prieštuberkuliozinis dispanseris, vaiko ir moters konsultacija. Apskrities ligoninėje pasiliko tie patys gydytojai, tik dirbęs chirurgu A. Gudonis išvyko į Panevėžį. Apskrities ligoninės vedėju pasiliko Žemaitis. 1950 m. Rokiškio apskritį pertvarkius į Rokiškio rajoną, Rokiškio apskrities ligoninė tapo Rokiškio rajono ligonine. 1957 m. Rokiškio rajono ligoninėje buvo atidaryta uždaro tipo vaistinė. Vaistinės vedėja paskirta ilgametė farmacininkė G. Podėnienė.
Sovietai įsteigė ligoninę Obeliuose, o Pandėlio valsčiuje Šakalių dvare, vadovaujant gydytojui Pelekauskui, buvo įsteigta 25 lovų ligoninė.
Karo metais ligoninės buvo paverstos karo ligoninėmis, o Obelių ligoninė uždaryta. 1944 m. Panemunyje, Panemunio mokyklos pastate, buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. Ji veikė tik apie 25 savaites. Visi gydytojai, taip pat ir aptarnaujantis medicinos personalas, šioje ligoninėje buvo vokiečiai. 1944 m. Rokiškio sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Dulmanaitės iniciatyva buvo įsteigta Rokiškio sanitarinė-epidemiologinė stotis. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pradėjo veikti Rokiškio poliklinika. Iki gruodžio mėnesio ji vadinosi sanitarinė inspekcija.
Kamajuose ir Pandėlyje atidaryti 5 lovų gimdymo namai. Įsteigti keturi dantų kabinetai: Rokiškyje, Svėdasuose, Skapiškyje ir Kamajuose. 1944 m. buvo įkurta Panemunėlio ambulatorija.“
