Slaptai karininkų sąjungai priklausanti grupė Kauno įgulos karininkų 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykdė perversmą, kurio metu buvo nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius. Dar tą pačią dieną kariniu diktatoriumi ir kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininku paskirtas Povilas Plechavičius paprašė Antaną Smetoną „pasiaukoti Tėvynės labui“ ir tapti prezidentu. A. Smetona sutiko užimti pareigas ir „eiti jas tol, kol pati tauta, teisėtu keliu pašaukta, išves kraštą iš susidariusios padėties“. Gruodžio 19 d. Seimo likučiai buvo sušaukti į sesiją ir 38 balsais A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
Praėjus metams po perversmo, 1927-aisiais, siekiant padidinti A. Smetonos populiarumą, pagerinti jo įvaizdį visuomenėje ir įtvirtinti autoritetą buvo suorganizuota grandiozinė kelionė po visą Lietuvą. Per kelius mėnesius prezidentas turėjo apvažiuoti visą šalį – pirmiausia aplankė Žemaitiją, vėliau sekė kelionė po Aukštaitijos ir Suvalkijos miestus. A. Smetona išklausydavo vietos valdžios įstaigų bei organizacijų atstovus, betarpiškai susitikdavo su miestelių gyventojais.
1927 m. rugpjūčio 20–21 dienomis A. Smetona lankėsi ir Rokiškio apskrityje. Visi susitikimai buvo suplanuoti minučių tikslumu – 9 valandą 30 minučių prezidentas atvyko prie Zarasų ir Rokiškio apskrities sienos, kur jo pasveikinimas užtruko tik 5 minutes. Vėliau delegacija pradėjo savo kelionę po apskritį. Vienas pirmųjų buvo aplankytas Antanašės dvaras, kuriame buvo įsikūrusios Ūkininkų sąjungos vaisių džiovyklos ir vaisvynių dirbtuvės. Čia prezidentą pasitiko profesorius Mykolas Römeris, kurio giminė šį dvarą valdė ilgus metus. Pastarasis pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, kad jis sveikina ne svetimą viešpatį, bet tikrąjį laisvosios tėvynės vadą, šios žemės poną, kurio sieloj įsikūnijo visų rimčiausieji ir geriausieji tėvynės laisvės, meilės troškimai.
Per valandą apžiūrėję dirbtuves prezidentas patraukė į Obelius. Čia jį pasitiko mergaitės tautiniais rūbais, šauliai, ugniagesiai. A. Smetoną bažnyčioje priėmė, o paskui klebonijoje vaišino kunigas Virkutis, priėmime gausiai dalyvavo katalikiškos organizacijos – Pavasario, Blaivybės, Moterų, Ūkininkų ir kitos sąjungos.
Pakeliui aplankydamas dar kelis kaimus, lydimas šaulių A. Smetona atvyko į Rokiškį. Čia jo laukė net 7 garbės bromai, prie kurių susibūrė miesto valdžios, organizacijų atstovai. Apsilankęs bažnyčioje, prezidentas vyko į ūkininkų suvažiavimą. Čia pasakytoje kalboje pabrėžė, kad būtent ūkininkai išlaikė tautą, kalbą ir tikybą. Jie apsaugojo Lietuvą nuo svetimų pavojų, gina nuosavybę, o jų vienybė yra tautos pagrindas. Kiek vėliau prezidentas dalyvavo ūkininkų pietuose, kurie užtruko net pustrečios valandos. Čia pasisakė vietos ūkininkai, reikšti pageidavimai jų reikalams sutvarkyti, A. Smetona buvo vaišintas iš Amerikos atvežtais cigarais.
Po pietų laikas buvo skirtas A. Smetonos poilsiui, tačiau delegacija išvyko į maršrute nenumatytą vietą – Juodupę, pas pirmuosius Lietuvos gelumbės fabrikantus Trejus. Į Juodupę keliaujantį prezidentą pasitiko raitų šaulių būrys, orkestras bei fakelais, švyturiais, elektros lemputėmis apšviestais beveik pusės kilometro kelias. Pačiame miestelyje prie dirbtuvės sienos A. Smetonos garbei buvo prikalta marmuro lenta su aukso raidžių užrašu „Jo Ekscelencijos Lietuvos Kūrėjo Prezidento Antano Smetonos aplankymo atminimui. 1927 m. VIII-20“.
20 valandą 13 minučių A. Smetona jau dalyvavo Rokiškio geležinkelio stoties atidaryme. Čia jį atlydėjo 50 dviratininkų eskortas. Pirmiausia prezidentas buvo pasveikintas stoties gyventojų vardu, po to sekė stoties atidarymo iškilmės.
Rugpjūčio 21 d. rytą A. Smetona sudalyvavęs mokytojų pedagoginio darbo kursų parodos atidaryme, išvyko į Panemunėlį. Prezidentas lankėsi bažnyčioje, per priėmimą klebonijoje delegacijai grojo skudučių orkestras. Vėliau A. Smetona pagerbė Joną Katelę ir ant jo kapo uždėjo vainiką.
Toliau sekė apsilankymas Salose, kur prezidentą pasitiko ūkininkai, savanoriai, naujakuriai, pavasarininkai. Prezidentas apsilankė bažnyčioje, kur kunigas Petras Purauskas išreiškė džiaugsmą dėl tokio aukšto svečio apsilankymo, o choras sugiedojo „Te Deum laudamus“. Kiek vėliau Kamajuose prezidentą vėl sutiko minia žmonių. Į Kamajų bažnyčią Smetona įėjo iškilmingoje procesijoje, chorui ir žmonėms giedant „Dievas mūsų gelbėtojas“, skambant varpams.
Kelionės metu A. Smetona bendravo su visų tautybių, tikėjimų atstovais. Vienodai buvo sutinkami katalikai, žydai, stačiatikiai – Obeliuose ties bromu kalbėjo žydas Klasas, prezidentą pasitiko „Makabi“ uniformomis pasipuošę obeliečiai. Rokiškyje prezidentas apsilankė sinagogoje, kur buvo vaišinamas specialiai iš Palestinos atvežtu vynu, o vienas žydų atstovas pasakė, kad Vilnius yra Lietuvos Jeruzalė, todėl žydai kartu su lietuviais į tą Jeruzalę eisią. Savo sinagogoje prezidentą priėmė ir Kamajų žydai.
Rugpjūčio 21 dieną Antano Smetonos apsilankymas Rokiškio apskrityje baigėsi, tačiau kelionė po Lietuvą tęsėsi ir toliau.
Parengė Istorijos skyriaus muziejininkė Simona Strumskytė
