Kas gi augo 1825 m. Rokiškio dvare?

Vvyšnios baltos,  vyšnios juodos,  vyšnios raudonos (vazonuose),  trešnės baltos,  trešnės rožinės saldžios,  trešnės juodos apvalios, trešnės juodos pailgos,  trešnės raudonos vėlyvosios,  vyšnios laukinukės,   trešnės mažos.

Viena už kitą skanesnės!

Todėl Pūkis su draugais jau beveik visas ir nuraškė, dalį suvalgė, o iš likusių buvo išvirta uogienė.

O kad ir uogienė gautųsi gardi, Pūkis pataria ją virti su meile, nuolat ragaujant.

Gerą uogienės skonį nulemia ir uogų kokybė. O kad ji nenuviltų, gruntinis vanduo vyšnyne turėtų būti ne aukščiau nei 1–1,5 m gylyje. Nes vyšnios nedera nederlingose, užmirkusiose ir rūgščiose dirvose. Tinkamai parinkus vyšnių veislių medelius, kai tik jie pradės derėti, vyšnių uogomis galima džiaugtis ištisus du mėnesius!

Fotografijoje užfiksuotas Pūkis su bičiuliais Rokiškio dvaro parke  XX a. 3–4 deš. Vadovaukis Pūkio patarimais ir, jei iškils klausimų, rašyk šiuo adresu: pukiopatarimai@gmail.com.

Pasikliauk Pūkiu, nes jis visada šalia, pasirengęs tau padėti!