Rokiškio krašto muziejus  įsikūręs Rokiškio dvaro rūmų ansamblyje. Įsikūrus nacionalizuotame dvare, muziejui atiteko vertingų Rokiškio dvaro meno kūrinių kolekcijų: senosios grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių, taip pat daugybė fotografijų, didžiulis dvaro dokumentų archyvas.

Muziejaus rinkiniai – centrinė ašis, apie kurią sukasi visas muziejinis darbas, todėl jie turi būti preciziškai sutvarkyti ir prižiūrimi. Muziejinių rinkinių konservavimas ir restauravimas – laiko patikrintas būdas, galintis užtikrinti materialių kultūros vertybių išlikimą. Kadangi 2021 m. Rokiškio dvaro rūmai mini 220 m. jubiliejų, restauravimui buvo atrinktos muziejinės vertybės, susijusias su dvaro rūmais, jų buvusiais šeimininkais.

Vykkdant projektą „Eksponatų konservavimas ir restauravimas“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė, buvo restauruotos šios muziejinės vertybės:

  1. Sofijos Tyzenhauzaitės-de Šuazel-Gufjė knyga „Reminiscencijos“. Tai pirmosios moters, istorinių romanų rašytojos istorinėje Lietuvoje romanas, išleistas 1862 m. Paryžiuje, paremtas tikrais Lietuvos ir Lenkijos istorijos faktais, susijusiais su senosios Lietuvos aukštuomenės moterų gyvenimu. Sofija knygoje pasakoja apie savo pažintį su imperatoriųmi Aleksandru I ir imperatoriumi Napoleonu I.
  2. Grafikos darbai. Kolekcijos pradininkas buvo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853) – mokslininkas, meno mylėtojas ir kolekcionierius, XIX a. I p. Pastovyse, kur tuomet rezidavo, įrengęs paveikslų galeriją. Kūriniai surinkti skirtingu laikotarpiu įvairiose šalyse: Italijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Istorikas grafas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K. Tyzenhauzas kūrinius įsigijęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Su Prancūzija K. Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, po tarnybos nuvykdavo į Paryžių, kur domėjosi ornitologijos mokslo naujovėmis ir kt. K. Tyzenhauzo kolekcija palaipsniui buvo perkelta į Rokiškį.
  3. Dokumentų byla „Muzyka Rakiska i Abelska“ (Rokiškio ir Obelių muzika) 1873–1877 m. Muzikinis gyvenimas ir dvaras yra neatsiejamos sąvokos. Grafai 1883 m. įkūrė muzikos mokyklą. Vadovauti muzikos mokyklai ir joje dėstyti Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė (1823–1890) pakvietė čekų muziką Rudolfą Lymaną (1855–1904). Byloje esantys dokumentai leidžia susidaryti vaizdą apie muzikinį gyvenimą Rokiškio grafystės dvaruose ir bažnyčiose. Tai grafo R. Tyzenhauzo susirašinėjimas su grafystės administratoriumi, kitais pareigūnais dėl muzikinių instrumentų, natų, besimokančiųjų dainuoti ir groti sąrašų ir kt. Raštuose grafui pateikiami mokinių sąrašai, kūriniai, kuriuos atlieka, apibūdinama mokinių pasiekimai, muzikos mokytojų paieška ir kt. Dokumentai rodo, kad giedojimo ir dainavimo mokomasi ne tik Rokiškyje, bet ir kituose dvaruose – Obeliuose, Aknystėje (dabar Latvijos Respublika.).
  4. Byla sąskaitų. Grafai mėgo keliones, didžiąją žiemos dalį praleisdavo Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Poilsiaudami jie ir apsipirkdavo. Byloje esančios sąskaitos išrašytos grafienei H. Pšezdzieckienei 1909–1910 m. įvairių Europos miestų parduotuvių firminiuose blankuose lenkų, prancūzų, anglų kalbomis. Yra parduotuvių adresai, ant kai kurių sąskaitų – pašto ženklai. Iš byloje esančių sąskaitų galime sužinoti kur, kokiose šalyse ir parduotuvėse grafai ką pirko, kiek išleisdavo pinigų.

 Eksponatus restauravo restauratorės Gabija Gužaitė, Daiva Snitkutė, Edita Keršulytė.

Parengė Lina Daščiorienė