Į Rokiškio krašto muziejų užsukęs kraštietis Gintas Vaičius atsinešė Juodonių kaimo apylinkių ariamame lauke rastą radinį. Jo klausimas muziejininkams buvo: Kas tai yra ir ar tai reikalinga muziejui?
Turbūt kiekvienas pietų Lietuvos gyventojas p. Gintui atsakytų, kad tai yra titnagas. Tačiau mūsų rajone didelių titnago akmenų nėra randama, tad šis pasirodė keistas ir nežinomas. Titnagas ir jo gaminiai mūsų kraštus pasiekdavo natūrinių mainų keliu. Titnagas – nuo seno naudojama uoliena. Dar paleolito laikais pirmykščiai žmonės iš jo darydavo įvairius įrankius (gremžtukus, strėlių antgalius, ietigalius, kirvukus, kirstukus, skeltukus ugniai įskelti ir kt.). Titnago įrankių gamyba ypač suklestėjo neolito laikotarpyje.
Nuo 2015 m. titnagas yra laikomas Lietuvos nacionaliniu akmeniu.
Tikėtina, kad šis nemažas titnago gabalas (15 cm ilgio, 8 cm pločio) laukuose atsidūrė iš Juodonių senovės gyvenvietės ir buvo žaliava titnaginiams įrankiams gaminti. Šalia Juodonių kaimo netoli Rokiškio ir Anykščių rajonų ribos yra Juodonių archeologinis kompleksas, kurį sudaro Juodonių piliakalnis su papėdės gyvenviete ir alkakalnis, vadinamas Valiulo kalnu. Juodonių archeologinis kompleksas yra vienas iš plačiausiai tyrinėtų paminklų Šiaurės rytų Lietuvoje. Archeologiniai tyrimai vykdyti 1958, 1959, 1986, 1987, 1989, 2002 metais. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pr. Kr. antrosios pusės iki VI–VII amžiaus. Piliakalnio gyvenvietė datuojama nuo IV a. iki XI–XII amžiaus.Juodonys yra dažnai siejami su XIII–XIV a. šaltiniuose minima Sėlos krašto Maleišinės žeme.
Nuoširdžiai dėkojame gerb. Gintui Vaičiui už įdomų ir įspūdingą radinį, kuris papildys Rokiškio krašto muziejaus ekspoziciją.
