Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufje (Choiseul Gouffier) gimė 1790 m. Žaludko dvare (Baltarusijoje). Pirmoji moteris rašytoja iš istorinės Lietuvos, kūrusi prancūzų kalba, kuri jai buvo gimtoji. Autorė yra parašiusi 10 knygų, kurių daugumą sudaro istorinio turinio romanai, paremti faktais, susiję su to meto Lietuvos aukštuomenės gyvenimu: „Lenkai Sant Domingo saloje“ (1818), „Barbora Radvilaitė“ (1820), „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos“ (1824), „Politikos nykštukas“ (1827), „Halina Oginskaitė, arba švedai Lenkijoje“ (1831), „Grafų Komorovskių Gertrūda, grafienė Feliksa Polocka: istorijos įvykiai“ (1875), „Litanijos“ (1878), „Berryer: intymūs atsiminimai“ (1881), „Senieji turtuoliai, kilnieji fermeriai“ (1886), „Etiudai ir pasakojimai apie Alfredą Musset“ (1891), „Atsiminimai apie Aleksandrą, Rusijos carą“ („Reminiscencijos“) (1862). Autorė rašė prancūzų kalba. Jos  Romanai buvo išversti į lenkų, vokiečių kalbas. Ypatingo populiarumo susilaukė „Reminescencijos“.

Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufje (Choiseul-Gouffier) – Rokiškio dvaro savininko Ignoto Tyzenhauzo ir Marijos Pžezdzieckytės dukra neilgai augo šeimoje. Tėvams išsiskyrus Sofija gyveno pas Morikonis Kairėnų dvare kur gavo tinkamą išsilavinimą. 1812 m. Taujėnų dvare susipažino ir susibičiuliavo su Rusijos caru Aleksandru I. Tais pačiais metais prancūzams užėmus Vilnių, Sofija susipažino ir su Napoleonu I. Vėliau gyveno tėvo statytame dvare Rokiškyje. 1818 m. vasario 3 d. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje ištekėjo už Platelių dvaro savininko grafo Antuano Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė (Antoine Louis Octave de Choiseul-Gouffier). Susilaukė sūnaus Aleksandro (Alexandre Ladislas Ignace Octave), kurio krikšto tėvas buvo Rusijos imperatorius Aleksandras I. Ištekėjusi grafienė gyveno aristokratės kosmopolitės gyvenimą: keliavo po Europą, daug laiko praleisdavo Italijoje, Prancūzijoje, nes jos vyras, restauravus Burbonų dinastiją, atgavo tėvoninius dvarus. Prancūzijoje Sofija bendravo su Aleksandru Diuma (Alexandre Dumas), susirašinėjo su Alfredu de Miuse (Alfred de Musset), pažinojo daug kitų savo laikotarpio Vakarų Europos menininkų. Po vyro mirties apsigyveno Platelių dvare kurį ji valdė. XIX a. pr. dvaro rūmus Sofija naujai rekonstravo ir ant senų pamatų pastatė naujus. Mirė 1878 m. gegužės 28 d. m. Nicoje. Palaidota Paryžiuje, šeimos kapavietėje.

XIX a. išleistos Sofijos Tyzenhauzaitės knygos šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – antikvarinė retenybė. Rokiškio krašto muziejuje yra saugomi 6 Sofijos Tyzenhauzaitės knygų egzemplioriai. Tai 1824 m. išleistas dvitomis “Vladislas Jagellon et Hedwige, ou la reanion de la Lituanie a la Pologne” (RKM-60057/1-2), 1839 m. išleistas dvitomis „Halina Oginska, Ou Les Suedois En Pologne T. I-II“ (RKM-57315/1-2), 1862 m. Paryžiuje išleista „Reminiscences sur L‘Empereur Alexandre I et sur L‘Empereur Napoleon I“ (RKM-49701), 1875 m. Nicoje išleista „Gertrude des Comtes Komorowski. Comtes Felix Potocka: Faits Historiques“ (RKM-49700) ir  1878 m. Nicoje išleista „Litanies“ (RKM-49702) . Pirmojo leidimo dvitomį „Halina Oginska arba švedai Lenkijoje“ ir „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos“ Rokiškio krašto muziejui padovanojo išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda, o kitas 3 S. Tyzenhauzaitės knygas padovanojo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. S. Tyzenhauzaitės literatūrinis palikimas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje.