Šilti susitikimai su praeitimi: kraštotyros ekspedicija Bajorų kaime

Rokiškio krašto muziejaus istorikai tęsia kraštotyrines ekspedicijas, kurių metu fiksuoja, saugo ir perduoda ateities kartoms tai, kas vertingiausia – žmonių atsiminimus, vietos istorijas ir išlikusius praeities ženklus.

Liepą aplankytas Bajorų kaimas (Rokiškio kaimiškoji sen.). Čia ieškota svarbiausių ir vertingiausių vietovės objektų, fotografuoti pastatai, kraštovaizdis, kapinės – visa tai papildys muziejaus archyvą ir bus prieinama tyrėjams bei istorijos mėgėjams ateityje.

Kartu renkamos ir muziejinės vertybės. Parsivežta vertingų tarpukario atvirukų Šv. Kalėdų ar Vardo dienos proga, tremties laikų fotografijų ir kitų unikalių daiktų, menančių šio krašto žmonių gyvenimus.

Brangiausia šių ekspedicijų dalis – susitikimai su žmonėmis. Prisiminimais dalinosi Elena Zaveckaitė-Jasinevičienė, Zita ir Romas Kavaliauskai, Stefanija Čypienė, Janina Jankauskienė, Jurgis Butkevičius, Vladas Mainelis (pas jį lankėmės ne kartą, geranoriškai gelbėjo ieškant senųjų kapinių). Užrašėme jų pasakojimus, prisiminimus, gyvenimo istorijas. Kai kurios iš jų – itin jautrios, įsimenančios ilgam, čia – kelios citatos:

„Gyvenimas – kaip daina. Susidainuoja ir pasibaigia.“
„Kai atsikėlėme į Bajorus, buvo tuščia – gatvėje nei medžių, nei krūmų.“
„Galėsi akmenis malt ir šeimyną penėt.“
„Į mokyklą ėjau be batų – buroką įkišau į tėčio batus, kad nesilankstytų. Vietoj palto – tėčio švarkas ir kailinukai.“
„Tėveliai ir brolis iš tremties grįžo į niekur – nei namų, nei darbo.“

Dėkojame visiems pašnekovams už skirtą laiką, nuoširdžius pasakojimus ir muziejui padovanotas vertybes.

Ekspedicijos tęsiasi – rugpjūčio mėnesį lankysimės Kavoliškio gyvenvietėje ir jos apylinkėse. Kviečiame prisidėti – jei turite išsaugoję šeimos relikvijų, senų fotografijų ar norite pasidalinti prisiminimais, susisiekite su mumis.