„Neimkime nė į rankas lietuviškų knygų, atspaustų maskoliškomis litaromis. Per prievartą įbruktas sudeginkime. Pas rejentus neduokime rašyt aktų lietuviškų maskoliškomis litaromis“, – 1897 m. ragino Vincas Kudirka.
Kitos tautos neturi tokių sąvokų kaip spaudos draudimas, knygnešys, „graždanka“, „knygnešių gadynė“, o mes turime…
Šiandieną minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji mums primena carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, laisvas žodis, knygų leidyba, spauda. Nepaisant persekiojimų, bausmių, atkaklių bandymų primesti caro valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis, lietuviškosios spaudos, slaptųjų knygų skaičius nuolat augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.
Tauta apgynė savo nevaržomo žodžio teises, caro valdžia buvo priversta pripažinti pralaimėjimą ir 1904 m. gegužės 7-ąją paskelbė lietuviškojo žodžio laisvę. Ši diena ne tik primena, bet ir įpareigoja mus visus ginti savo kalbą, puoselėti jos tradicijas.
Gražios šventės proga kviečiame dalyvauti mūsų parengtoje viktorinoje „Lietuviško žodžio kelias“. Viktoriną rasite čia
Nugalėtojus paskelbsime gegužės 14 dieną. Būkite aktyvūs!
Parengė Laima Skardžienė
Fotografijoje – prie namo sėdi Aldona Saulytė (1931), šalia siūlus verpia močiutė Karolina Vasiliauskienė. Kirkūnų kaimas, apie 1937 m.
KONKURSAS BAIGĖSI!
Džiaugiamės sulaukę net 40 viktorinos dalyvių! Teisingai visas užduotis atliko keturi, burtų keliu išrinkome vieną laimingąją. Tai – Kristina Gedvilaitė. Kviečiame Jus prizą atsiimti muziejaus kasoje!
