R. Žaliukas – savo kilme žemaitis nuo Rietavo, menantis klumpadirbį senelį, medį prisijaukino nuo jaunystės. Jau daug metų gyvenantis Rokiškio rajone suaugo su šia aplinka, įgyvendino daug kūrybinių sumanymų, kuria tai, kas miela jo sielai, dalyvauja tautodailininkų parodose, sukūrė prakartėlę XVII konkursinei parodai, kurios eksponatus dar galime apžiūrėti muziejaus oficinų languose. Meistrui pavyko išmokti prieš 200 metų Japonijoje naudotą drožybos būdą „ukibori“. Kaip teigia drožėjas, „tai išplaukiantis medis, arba nebaigtas blukinti“. Šio drožybos būdo paslapties jis niekam nėra atskleidęs. Rokiškio krašto muziejaus pažintis su R. Žaliuku prasidėjo nuo pirmųjų medžio drožėjų konkursinių parodų Liongino Šepkos (1907–1985) premijai laimėti, t. y. nuo 1994 metų. Išskirtinė drožybos maniera domino muziejininkus ir tai paskatino įsigyti meistro darbų.
Dariaus Baltakio fotografijos
