Rokiškio krašto muziejuje birželio 21 d. lankėsi muziejaus draugai ir rėmėjai iš JAV Phil‘as ir Aldona Shapiro.
Phil‘as su broliu David‘u yra įkūrę visuomeninę organizaciją „Remembering Litvaks Inc“, kuri rūpinasi litvakų palikimo išsaugojimu ir puoselėjimu Lietuvoje. Šios organizacijos iniciatyva ir surinktomis lėšomis Rokiškio žydų kapinės buvo apjuostos metaline tvora, kurią pagamino UAB „Rokiškio mašinų gamykla”, įrengti vartai ir pastatytas memorialas Rokiškio krašto žydams. Taip pat „Remembering Litvaks Inc“ yra Ruvino Būno – savanorio iš Pasubatės kaimo, žuvusio mūšyje ties Giedraičiais, vardo premijos steigėjas. Ši premija teikiama už tautinių mažumų kultūrinio istorinio palikimo saugojimą ir puoselėjimą.
Susitikimo metu buvo aptarti nauji projektai ir bendradarbiavimo planai. Pasidalinta nauja istorine medžiaga apie Rokiškio krašto litvakų bendruomenę. Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai pristatė savo naujausią tyrimą.
2017 m. gegužės 8 d. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Marijona Mieliauskienė ir Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis lankėsi Skrebiškio kaime pas Joną Rudoką (gim. 1934 m. Skrebiškio k. Kamajų sen.). Vizito tikslas – nustatyti Svėdasų žydų nužudymo ir užkasimo vietą.
J. Rudokas prisimena, kad 1941 m. liepos ar rugpjūčio mėn. (tiksliai nepamena) Trako-Pempiškio miško pakraštyje, šalia kelio Rokiškis-Kamajai buvo sušaudytos turtingų žydų šeimos iš Svėdasų.
Muziejaus darbuotojai kartu su J. Rudoku ir jo žmona Aldona Rudokienė nuvyko į žydų sušaudymo ir užkasimo vietą, kuri yra maždaug už kilometro nuo jų gyvenamosios vietos. J. Rudokas nurodė vietą Trako-Pempiškio miško pakraštyje prie kelio Rokiškis-Kamajai.
J. Rudokas pasakojo, kad žydų šeimos buvo vežamos su visu savo turtu arkliais kinkytais vežimais į Rokiškį. Norėdami pasipelnyti, konvojavę asmenys nutarė juos nužudyti. Prasidėjus žudynėms, keletas pasmerktųjų bandė pabėgti, tačiau buvo pavyti ir sušaudyti.
J. Rudokas iš kitų kaimynų girdėjo, kad šio įvykio metu buvo sušaudyti 28 asmenys. Vieni iš dalyvavusių žudynėse buvo svėdasiškiai Bekinčiai.
Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja M. Mieliauskienė (g. 1952 m. Pašilės k. Kamajų sen.) prisimena, kad jos tėvai ir senelė pasakodavo apie šias žudynes. Senelė Anelė Jasiūnienė (1883–1965) rodė jai tą vietą, kur nužudytieji žydai buvo užkasti.
M. Mieliauskienės ir J. Rudoko nurodytos vietos sutampa. Žydų sušaudymo ir užkasimo vieta yra Trako-Pempiškio miške, Kamajų sen., Rokiškio r.
Jonas ir Aldona Rudokai bei Marijona Mieliauskienė pasakojo, kad XX a. 7 deš. žudynių vietoje buvo vykdomi kasinėjimai. Kas juos atliko ir kokiu tikslu, jiems nėra žinoma. Apie tai M. Mieliauskienė girdėjo ir iš savo motinos Liudvikos Jasiūnienės (1920–1987).
Muziejininkai užfiksavo nurodytą vietą, dokumentavo liudininkų parodymus ir parengė oficialų dokumentą dėl žudynių vietos nustatymo. Planuojama kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl tolimesnių veiksmų. Muziejininkų nuomone, pirmiausia reikia atlikti dokumentų paiešką archyvuose, gal yra likę kokių nors duomenų apie palaikų perkėlimo darbus, taip pat žudynių vietoje būtina atlikti archeologinius tyrimus, sutvarkyti teritoriją, pastatyti memorialinį žymenį ir kelio nuorodą.
Rokiškio rajone yra kelios masinių žudynių vietos, kur 1941 m. liepos-rugpjūčio mėn. nacių buvo naikinami žydų tautybės bei Rokiškio apskrities gyventojai. Velniaduobės miškelyje šalia Bajorų buvo nužudytas 3207 žmogus. Ten nužudyti ne tik Rokiškio, bet ir kitų Rokiškio apskrities miestelių žydai. Daugiau nei 1160 aukų yra palaidoti netoli Antanašės kaimo. Masinė kapavietė yra ir Vyžuonų kaime, kur palaidota 70 žmonių. Steponių miške nužudytas 981 žmogus.
Niekaip nepažymėta ir daugelio pamiršta žudynių vieta yra prie Šeduikiškio ir Kavoliškio kaimų ribos, dešinėje lauko keliuko pusėje. Ten buvo nužudytos ir palaidotos Jofių ir Olkinų šeimos iš Panemunėlio. Toje vietoje su savo šeima buvo sušaudyta ir jauna poetė Matilda Olkinaitė.
M. Olkinaitės tragediją spektaklyje „Nutildytos mūzos“ (rež. Neringa Danienė) įamžino asociacija „Rokiškio teatras”. Teatralai užsibrėžė neapsiriboti vien spektakliu ir visapusiškai įamžinti Olkinų šeimos atminimą. Kartu su LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506 pėstininkų kuopos savanoriais buvo surengta ekspedicija nustatant žudynių ir užkasimo vietą. Planuojama sutvarkyti kapavietę ir pastatyti atminimo lentą. Taip pat asociacija planuoja išleisti M. Olkinaitės eilių knygą.
