Pasauline ligonių diena vasario 11-ąją paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 metais. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse.
Ligoninės pastatas Rokiškyje minimas dar 1825 m. Rokiškio dvaro inventoriuje kaip „Dom Lazaretny“. Tai buvo medinis su keturių kolonų prieangiu, dengtas medinėmis čerpėmis ir dvejais kaminais pastatas, stovėjęs aikštės gale, „kairėje pusėje nuo turgaus“. 1849 m. Rokiškio dvaro mokesčių mokėtojų sąraše yra minimas gydytojas Misevičius. 1863 m. dvarui priklausiusi ligoninė perduota Rokiškio valsčiui.
Susiklostė tokia tradicija, kad dažnai ligoniais rūpindavosi dvarininkės moterys. Gabrielė Giunterytė-Puzinienė savo atsiminimų knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ apie savo mamą Aleksandrą Tyzenhauzaitę-Giunterienę rašė: „Mano motina rūpinosi kaimiečiais, ypač vaikais, gydė juos pagal savo pačios patirtį ir semdamasi žinių iš Franko (gyd. Juzefas Frankas) ir Dziežkovskio darbų. Didelės spintos auksu tapytomis durelėmis apatiniame stalčiuje gulėjo daug skalbinių, kurie būdavo naudojami kaip tvarsčiai luošiams ir drabužiai elgetoms, kurių iš visų pusių kasdien užeidavo ar užvažiuodavo“.
Ligoniais rūpinosi ir Rokiškio grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė. Viena didžiausių ir, galbūt, geriausiai žinomų jos finansuotų gydymo įstaigų – Šv. Roko akių ligoninė (zakład oftalniczny) Vilniuje (dab. Tyzenhauzų g. 18, Vilniaus universitetinė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė), sumanyta dar jos tėvo Konstantino. Šios klinikos statybai ji skyrė 75 000 rublių. Taip pat M. Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė skyrė 15 000 rublių ligoninės statybai Modline (Lenkija), išlaikė Rokiškio ligoninę.
