Iš gausių lietuvių liaudies meno rinkinių, saugomų Rokiškio krašto muziejuje, meniškumu ir ornamentikos įvairumu išsiskiria verpstės. Jos Lietuvoje buvo naudojamos iki XX a. pradžios, kol dar nebuvo paplitę verpimo rateliai. Kaip teigia dr. Libertas Klimka, verpstė – tai drožinys, kurį vaikinas dovanodavo patinkančiai merginai stengdamasis dirbinį dailiai išmarginti raižiniais. Verpiama buvo šitaip: mergina ar moteris, prisėdusi prie verpstės koto pritaisytą lentelę, sukdavo pirštais siūlą iš kuodelio, pritvirtinto ant verpstės. Siūlas buvo vyniojamas ant verpstuko – siauro apvalaus medinio kotelio. Rokiškio krašto muziejaus rinkinyje – 54 verpstės, iš jų 43 ornamentuotos. Kiekviena vis kitokia, nors kartojasi žvaigždučių ratai, smulkiausi brūkšneliai, trikampiai ar kvadratėliai. Verpimo ir audimo įrankių rinkinį tyrinėjusios Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojos M. Mieliauskienės teigimu, ant 10 verpsčių išraižyta pagaminimo datos: seniausia – 1801 m., naujausia –1881metų. Verpstės surinktos Jūžintų, Kamajų, Svėdasų, Kupiškio apylinkėse. Tad pasigrožėkime iš XIX a. mus pasiekusiais meniškais dirbiniais.
Muziejininkė Vilė Sarulienė
demonstruoja verpimą verpste
Verpstė
Medis, 93,5 x 12 cm, išraižyta „1840“, (RKM-4676)
Verpstė
Medis, 97 x 19 cm (RKM-4668)
Verpstė
Medis, 105,5 x 21 cm, (RKM-4665)
Verpstė
Medis, 106 x 19 cm, (RKM-4661)
Verpstė
Medis, 97,2 x 19 cm, išraižyta „1876“, (RKM-4659)
Verpstė
Medis, 97,2 x 19 cm, išraižyta „1876“, (RKM-4659)
Verpstė
Medis, 96,8 x 14 cm. Rasta Norkūnų k. Rokiškio r., gauta 1933 m. iš mokytojos Rasiulytės. Išraižyta „1812“, „1822“, „Ona K.“, (RKM-576)
