Visuomeninės organizacijos Rokiškio apskrityje pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) šalyje veikė nemažai visuomeninių organizacijų, kurios vienijo įvairių pažiūrų piliečius. Organizacijos būrėsi tautiniais, religiniais, politiniais, kultūriniais, socialiniais, pasaulėžiūriniais ir kt. pagrindais.

Daugelis visuomeninių organizacijų Lietuvoje buvo įkurtos ar globojamos katalikų bažnyčios. Didelė religinių organizacijų – sąjungų, draugijų, brolijų – įvairovė vienijo daugelį tikinčiųjų įvairiose parapijose. Religinės organizacijos užsiimdavo įvairia veikla: tai blaivybės, labdaros, šalpos, maldos draugijos (Marijos tarnaičių, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos „Carito“, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos, Švenčiausiojo sakramento brolija, Gyvojo rožinio draugija, Vyrų apaštalavimo sąjunga, Šv. Cecilijos, Šv. Zitos, Jėzaus širdies draugija, Tretininkų draugijos, Lietuvių katalikų abstinentų–blaivininkų draugija, Angelo sargo draugija ir kt.). Tokią religinių bendrijų gausą lėmė tai, kad Lietuvoje socialinė globa buvo perduota į įvairių labdaros draugijų ir parapijų rankas. Draugijos buvo pavaldžios Socialinės apsaugos departamentui ir iš valstybės gaudavo paramą. Lietuvos Respublikoje iki 1926 m. buvo įregistruota 71 labdaros draugija, o 1938 m. jų skaičius jau siekė 141, iš jų 78 – lietuvių.

Be religinio pobūdžio organizacijų, Lietuvoje veikė daug profesinių organizacijų: Mokytojų sąjunga, Bibliotekininkų draugija, Advokatų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjunga, Ugniagesių sąjunga, Gydytojų sąjunga ir daugelis kitų. Buvo ir pagal laisvalaikio užsiėmimus susibūrusių organizacijų: Kraštotyros draugija, Turizmo sąjunga. Taip pat galima išskirti ir moteriškas organizacijas: Katalikių moterų draugija, Karininkų šeimų moterų draugija. Tačiau savo narių skaičiumi gausiausios ir žinomiausios buvo tautinio patriotinio pobūdžio organizacijos: Šaulių sąjunga, Ateitininkų federacija, Lietuvių tautiškojo jaunimo sąjunga (Jaunalietuviai), Lietuvai pagražinti draugija ir kt. Dauguma šių visuomeninių organizacijų veikė ir Rokiškio apskrityje. Be šių organizacijų, Rokiškio apskrityje veikė ir pogrindinės – komunistinės, komjaunimo, liaudies fronto ir kitos, daugiau politinės nei visuomeninės organizacijos.

Lietuvos Šaulių sąjunga

Lietuvos šaulių sąjungos ženklas

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu labiausia savo veiklą išplėtojusi ir daugiausia narių turėjusi buvo Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). LŠS – savanoriška pilietinės gynybos visuomeninė organizacija. LŠS įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d., kai buvo įkurtas Kauno šaulių būrys. Ideologinius pamatus organizacijai paklojo Vladas Putvis. 1919 m. rugsėjo 5 d. Šaulių sąjungos valdyba priėmė sąjungos įstatus, juos rugsėjo 15 d. patvirtino Krašto apsaugos ministras Povilas Žadeikis. Jau rugsėjo 20 d. įvyko pirmasis Šaulių sąjungos centro valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta sąjungos skyrius įkurti miestuose, miesteliuose ir valsčiuose. Skyriams steigti į apskritis pasiunčiami instruktoriai. Vienam iš jų – Matui Žvirėnui – pavesta koordinuoti skyrių steigimą Panemunėlyje, Rokiškyje, Onuškyje, Čedasuose, Panemunyje, Kupiškyje, Subačiuje, Šimonyse, Viešintose, Troškūnuose, Zarasuose, Utenoje ir Labūnavoje. Gruodžio mėn. jau buvo įsteigta 16 skyrių su 39 būriais, kurie vienijo 805 narius.

LŠS neapsiribojo vien militaristine veikla, ji apėmė daugelį visuomeninio gyvenimo sričių: kultūros, sporto, patriotinio, pilietinio ugdymo, švietimo ir kt. 1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo M. Mikalkevičius. Pirmajame „Trimito“ numeryje iškeliamas pagrindinis Šaulių sąjungos uždavinys – Lietuvos nepriklausomybė, apibrėžiamos šaulių teisės ir pareigos.

1919 m. rugsėjo 26 d. M. Žvirėnas, gavęs įgaliojimą iš V. Putvio steigti Šaulių dalinį Rokiškyje, netrukus ėmėsi darbo. LŠS skyrių Rokiškio apskrityje sukurti nebuvo sudėtinga, nes čia jau įvairiose vietose Rokiškio rinktinės ploto partizanai kovojo su bolševikais. 1919 m. spalio 3 d. steigiamasis susirinkimas Šaulių sąjungos Rokiškio skyriaus valdybos pirmininku išrinko Antaną Jurgelionį, iždininku Juozą Jurgelionį, sekretorių Kazį Bieliūną. Šią dieną galima laikyti Šaulių sąjungos darbo pradžia Rokiškyje. Jau spalio 11 d. Šaulių sąjungos Rokiškio skyrių įregistravo centro valdyba. Tais pačiais metais buvo suorganizuoti šaulių būriai kituose Rokiškio apskrities miesteliuose: Panemunėlyje, Skapiškyje, Svėdasuose, Panemunyje, Čedasuose. Visi jie jungė 420 šaulių. Vėliau buvo įkurti Aleksandravėlės, Lukštų, Kriaunų, Jūžintų, Obelių, Pandėlio, Kvetkų, Onuškio, Vyžeičių, Parokiškio, Suvainiškio, Duokiškio, Juodupės, Kazliškio, Žiobiškio, Salų ir Alsetos šaulių būriai.

Rokiškio šaulių rinktinė turėjo įsigijusi namus Kauno gatvės ir Nepriklausomybės aikštės kampe. Toje vietoje stovėjo medinis keturkampio formos pastatas, kuris vėliau buvo nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas (dabar įsikūrusi „Sodra“). Į klubą praleisti laiko rinkdavosi vietos tarnautojai. Klube veikė bufetas, ten buvo galima užkasti, išgerti, pažaisti biliardą bei šachmatais. Šauliai turėjo dūdų orkestrą, futbolo komandą. Kiekvienas šaulių būrys turėjo tarnybinius knygynėlius, o kai kurie būriai turėjo ir gana nemažus knygynus. Rokiškio būryje buvo vienas iš didesnių knygynų. Kamajų šauliai buvo įsteigę skaityklą, kurioje buvo per 350 knygų. Skaitytojai turėjo mokėti 1 Lt metinį mokestį.

1920 m. Rokiškio šauliai kovojo su lenkų kavalerija, vėliau tegalėjo pasižymėti karinio parengimo srityje. 1926–1936 m., vykdant fizinio lavinimo programą, Rokiškio šauliai buvo 5-oje vietoje tarp visų Lietuvos šaulių rinktinių. 1933 m. ir 1935 m. Rokiškio rinktinės šauliai šaudymo varžybose laimėjo Suomijos šaulių sidabrinę taurę. Šauliai buvo vieni aktyviausių kūno kultūros ir sporto propaguotojų. Jie vesdavo sporto pamokas, šaudymo pratybas.

1928 m. liepos 29 d. Rokiškyje vyko šaulių būrio susirinkimas. Šaulys Jurgelevičius skaitė paskaitą „Kovos priemonių istorija“. Rokiškio šaulių būrio valdybos pirmininkas tuo metu buvo mokytojas Skeirys.

Šaulių sąjungos Rokiškio rinktinės vadais buvo A. Stasiulis (1919–1923), P. Damušis (1923– 1926), kapitonas Mikėnas (1926–1935), pulkininkas leitenantas M. Jašinskas (1935–1940), kapitonas J. Matelis (1940).

Rokiškio šaulių paradas Rokiškio miesto aikštėje 1935 m.

Aktyviai šauliai veikė ir kituose Rokiškio apskrities miesteliuose. Didelė ir stipri buvo Jūžintų šaulių organizacija. Būrio vadovavo Petras Trinbelys. Jūžintų šaulių būriui priklausė ir žymus visuomenininkas, knygnešys J. O. Širvydas. Jūžintų šauliai dirbo įvairius darbus: taisė lieptą, darė sūpuokles, suolus, buvo suorganizavę chorą ir styginių orkestrą. Meno vadovas buvo vargonininkas Juozas Šablinskas, kiekvienai žymesnei šventei šauliai statydavo vaidinimus. 1930 m., „Vytauto metais“, Jūžintų šauliai kartu su J. O. Širvydu šventino „Vytauto“ kalną, kuris buvo įrengtas šaulių pastangomis („Vytauto“ kalnas yra už Jūžintų, netoli kapinių, dabar apaugęs medžiais), didžiojo kunigaikščio Vytauto garbei J. O. Širvydas pasodino ąžuoliuką. Po J. O. Širvydo mirties 1937 m. balandžio mėn. Jūžintuose nutarta pastatyti J. O. Širvydo vardo šaulių namus ir taip įamžinti visuomenininko atminimą.

Ne ką menkesne visuomenine veikla pasižymėjo ir Aleksandravėlės Šaulių būrys. Aleksandravėlės Šaulių būriui vadovavo A. Jočys, prieš jį vadu buvo mokytojas Balnanosis.

Aleksandravėlės šauliai rengdavo programas valstybinių švenčių proga, o bažnytinėms švenčių programoms vadovavo kunigas. Vaidindavo pavasarininkai, angelaičiai. Organizacijos tarpusavyje konkuravo. Buvo net dvi aikštės: viena – šaulių, kita – pavasarininkų. Šaulių vadas miestelio ir aplinkinių kaimų patriotinį gyvenimą organizavo labai energingai. Svarus žodis priklausė ir kunigams. Jie sukosi jaunimo tarpe, savo būvimu kreipdami jaunimo veiksmus dorovine linkme. 1939 m. spalio 10 d., kai Vilnius buvo prijungtas prie Lietuvos, Aleksandravėlėje vyko didžiulės iškilmės, kuriose dalyvavo visos organizacijos. Vasario 16-ąją uniformuoti šauliai su vėliavomis eidavo į bažnyčią, o po pamaldų salėje būdavo meninė programa.

Aleksandravėlės šaulių būriui priklausė: Balys ir Povilas Šajaukos, Mykolas Grunda, Statulevičius, Kuolys, Jonas Bakšys, Bronė ir Valė Pupeikytės, Valerija Paurytė.

Rokiškio apskrities šauliai vykstantys į manevrus

Aktyviai veikė ir Obelių šauliai. Obelių Šaulių būrys 1927 m. surengė 5 susirinkimus, 6 vakarus su vaidinimais, 2 koncertus, 2 gegužines ir šokių vakarus. Taip pat buvo įsigyti namai ir teatro salė. Būryje veikė sporto sekcija, futbolo komanda.

1928 m. birželio 10 d. Antanašės miške Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų šaulių būriai dalyvavo šaudymo pratybose. Tą pačią dieną įvyko ir šaulio mokytojo Nemickio ir Šaulės Polonskaitės vestuvės.

Obelių būrio valdybos pirmininkas buvo mokytojas Čebilis, iždininkas K. Šimulynas, sekretorius J. Pauliukas,būrio vadas kapitonas Balnas.

1928 m. lapkričio 1 d. buvo surengtas Parokiškio kaimo Šaulių būrio steigiamasis susirinkimas. Į būrį įsirašė beveik visi kaimo vyrai bei 10 merginų. Išrinkta būrio valdyba: pirmininkas Antanas Vilčinskas, sekretorius K. Guzas, iždininkė Lukošiūnaitė, būrio vadas Niaura. Tų pačių metų sausio 8 d. išrinkta Pandėlio būrio valdyba. Valdybos pirmininku tapo kunigas Lukošiūnas, sekretoriumi Kalvėnas, iždininku Styra. Pandėlio būrys turėjo chorą, kuriam vadovavo mokytojas Stasys Čebilis. 1928 10 07 vyko Pandėlio rajono šaulių manevrai, kuriuose dalyvavo ne tik pėstininkai, bet ir kavalerija bei artilerija. Tuo metu Pandėlio Šaulių rinktinės vadas buvo Mikėnas.

Lukštų Šaulių būrio vadovybę sudarė pirmininkas mokytojas J. Kišonas, iždininkas T. Gučas, sekretorius mokytojas Miškinis.

Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai Šaulių sąjunga negaudavo reikiamo palaikymo iš dalies visuomenės. Apie Panemunio Šaulių būrį „Trimite“ rašyta: „Panemunio būrys dirbo vidutiniškai. Būry buvo mažai mergaičių. Nebuvo inteligentų. Visi būrio šauliai ūkininkai. Mokytojai ir inteligentai prie būrio neprisideda.“

1929 m. rugsėjo m. 1 d. iškilmingai paminėta 10 metų Rokiškio Šaulių rinktinės sukaktis. Į šventę atvyko visos apskrities šauliai, buvo apie 1000 dalyvių. Šventę pradėjo Rokiškio burmistras Malevičius. Iškilmėse dalyvavo lakūnas vyr. leitenantas Mikėnas, kuris parodė oro akrobatikos programą. Šaulių paradą priėmė apskrities komendantas pulkininkas leitenantas Jašinskas ir Šaulių sąjungos karinio paruošimo viršininkas majoras Kairiūkštis. Parade pirmas žygiavo Obelių kovos būrys su plieno šalmais, paskui praėjo dvi kuopos uniformuotų šaulių ir dvi – moterų, pirmoji kuopa vilkėjo šaulių uniformas, antroji – tautiškas. Po jų jojo raiteliai, už raitelių – dviratininkai. Iškilmės baigėsi pietumis ir menine bei sportine programa.

1940 m. liepos 13 d., spaudžiant sovietinei okupacinei valdžiai, buvo pasirašytas įsakymas dėl Šaulių sąjungos likvidavimo, pirmas viešas dokumentas apie Šaulių sąjungos likvidavimą pasirodė liepos 15 d. Šiuo įsaku buvo panaikintas Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas, sustabdytas Šaulių sąjungos veikimas ir ji galutiniai likviduota.

Lietuvos jaunimo sąjunga

Lietuvos jaunimo sąjunga (LJS) – nepolitinė kultūrinė jaunimo organizacija, įkurta 1909 m. Jos šūkis „Švieski ir šviesk“. Jaunimo sąjungos vienas iš kūrėjų – Jonas Strimaitis, pirmajame LJS suvažiavime išrinktas jos pirmininku.

Jaunimiečiai skelbėsi esantys pažangiai galvojančio jaunimo organizacija, vienijanti laisvai, demokratiškai mąstantį jaunimą. Deklaruotas nesikišimas į religines narių pažiūras ir atsiribojimas nuo klerikalizmo, todėl sąjungoje buvo įvairių pažiūrų atstovų. 1933 m. IX ir X LJS suvažiavimų metu priimtas statuto projekto 2 straipsnis „Tikslas ir veikimo būdas“ skelbia: „Lietuvos jaunimo sąjunga yra Jaunųjų valstiečių organizacija. Lietuvos jaunimo sąjungos tikslas – gilaus žmoniškumo, mokslo ir dorovės šviesoje auklėti Lietuvos jaunimą ir ruošti jį pavyzdingais darbo žmonėmis, sąmoningais demokratais, Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie mylėtų kūrybinį darbą, suprastų savo teises ir pareigas, mokėtų jas gerbti ir prireikus ginti.“

Jaunimiečiai leido „Lietuvos ūkininko“ priedą „Jaunimas“. Leidinys leistas 1910–1914, 1918 m. Vilniuje, 1921–1936 m. Kaune. 1936 m. išleistas „Mūsų jaunimas“. 1936 m. laikraščio leidimą valdžia sustabdė. „Lietuvos ūkininkas“ buvo Lietuvos valstiečių sąjungos, vėliau Valstiečių liaudininkų oficialus leidinys, tad tas pačias centro kairiąsias pažiūras propagavo ir Lietuvos jaunimo sąjunga.

Rokiškio apskrityje LJS skyriai buvo daugelyje miestelių. Jūžintuose įkurtas 1925 m., Onuškyje – 1924 m. Kamajų skyriuje buvo įsteigtas knygynėlis. Salų skyrius įkurtas 1929 rugsėjo mėn., turėjo savo skaityklą, chorą, platino spaudą. Panemunyje LJS skyriaus „Aras“ pirmininkas R. Tauterys, sekretorius J. Šimėnas, kasininkas P. Valiulis, knygininkas J. Minkevičius (1929). Rokiškio r. LJS skyriaus valdyba 1929 m.: pirmininkas J. Muralis, knygininkė S. Petkūnaitė, sekretorius I. Kiela, kasininkė A. Mickytė. Kuosiuose, Bajoruose veikė LJS skyrius „Daigas“, Kvietkų LJS skyriaus pirmininkas buvo P. Samulėnas, sekretorius P. Klybas, iždininkas A. Kalninas Kondunėlių k. skyriaus steigėjas 1932 m. buvo Vytautas Malėta. Kriaunose 1932 m. dar nebuvo LJS skyriaus, tačiau buvo agituojama jį steigti.

1926 m. balandžio 25 d. Rokiškyje, „Makabi“ salėje, vyko Rokiškio apskrities LJS skyrių suvažiavimas. Dalyvavo centro valdybos atstovas J. Kupčinskas. 1926 m. visi LJS skyriai privalėjo atsiųsti narių sąrašus nurodant jų gyvenamąją vietą ir užsiėmimą.

Salų jaunimiečiai 1933 m.
Vienas iš įdomesnių LJS veiklos epizodų – 1933 m. kovo 19 d. Salose įvykęs „jaunuomenės teismas“. Jį surengė LJS Salų skyrius. Šiame improvizuotame teisme dalyvavo per 200 žmonių. Teismo sąstatą sudarė: agronomas V. Juozapavičius, agronomas J. Šleiva ir mokytoja M. Urbonavičiūtė. Jaunuomenę kaltino agronomas J. Bertašius ir mokytojas A. Tamošiūnas. Gynė V. Cibulskis ir studentas Mackevičius. Teismo sekretoriai – Mainelytė ir Varkauskas. Posėdį pradėjo LJS pirmininkas Alfonsas Dagys. Teismo tikslas buvo išsiaiškinti, ar geru keliu eina Lietuvos jaunuomenė. Teismo metu buvo pateikti tokie kaltinimai: jaunimas nesiruošia gyvenimui, nesilavina, neskaito knygų, laikraščių, o savo energiją naudoja blogiems tikslams. Savo laisvą laiką praleidžia kortuodamas, girtuokliaudamas. Jaunimas yra labai paviršutiniškas, dažnai stoja į organizacijas, kurių ideologija neatitinka jo pažiūrų. Kaltintojas teismo prašė nubausti jaunimą 8 metus dirbti sunkų Lietuvos kultūrinimo darbą. Buvo apklausti 7 liudininkai. Teismo sprendimas buvo palankus jaunimui, nors jaunimas ir buvo pripažintas kaltu, nes turi daug ydų, tačiau rasta lengvinančių aplinkybių. Tad teismo buvo nutarta: Lietuvos jaunimą nuo bausmės lygtinai atleisti, nes teismas tiki, kad ateityje jaunimas visas ydas pašalins ir savo dvasios kultūra prilygs kultūringiausių šalių jaunimui.

Lietuvos katalikių moterų draugija

Lietuvos katalikių moterų draugija (LKMD) – visuomeninė moterų organizacija, įkurta 1908 m. kovo 2 d. Kaune. Draugijos tikslai – vienyti visos Lietuvos pilietes, dirbant kultūrinį ir ekonominį darbą, kelti visuomenės dorovę, plėtoti švietimą, siekti pagerinti moterų ir mergaičių padėtį ir kovoti dėl moterų pilietinių ir politinių teisių. Draugiją rėmė kunigai, todėl greitai išplėtojo savo veiklą, Kauno ir Vilniaus gubernijoje buvo įkurti 9 LKMD skyriai. Iki metų pabaigos draugijoje buvo 491 narė. Draugijos skyriai steigėsi ir provincijoje. Nuo 1910 m. LKMD leido laikraštį „Lietuvaitė“, o 1918 m. liepos mėn. vietoj sustabdytos „Lietuvaitės“ buvo leidžiamas „Moterų balsas“. 1920 m. pabaigoje pasirodė pirmasis mėnesinio laikraščio „Moteris“ numeris, kuris ėjo iki 1940 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Katalikių moterų draugija sparčiai plėtėsi. 1919 m. jau buvo 39 LKMD skyriai, o jau 1922 m. pabaigoje jų buvo per 100, kurie vienijo apie 4000 narių. 1940 m., prieš uždarant draugiją, narių buvo per 40 000.

Lietuvos katalikių moterų draugijos  Rokiškio skyriaus narės po vaidinimo 1932 m.
LKMD Rokiškio skyrius įkurtas 1922 m. kovo mėn. 1 d. Pirmosios valdybos pirmininkė O. Ignotavičienė, vicepirmininkė J. Pekšytė, sekretorė O. Mainelytė, kasininkė O. Diržienė ir narė A. Gronskaitė. 1923 m. LKMD Rokiškio skyrius įsteigė skaityklą–knygyną. 1924 m. buvo išrinkta spaudos platinimo 12 narių komisija. Skyrius kas mėnesį rengė susirinkimus, kurių metu buvo skaitomos paskaitos, organizavo įvairius kursus (daugiausia namų ruošos). Skyriaus narės nemažai jėgų skyrė darbui meno srityje, rengė vaidinimus. Kovodamas su alkoholizmu, skyrius įsteigė arbatinę. Rėmė besimokančius moksleivius, jiems įrengė butų. Rokiškio LKMD skyriaus globa pavesta šv. Onos globai, kasmet buvo rengiamos iškilmingos metinių šventės su šv. Mišiomis ir Komunija bei bendromis vaišėmis. Skyrius buvo pasisiuvęs vėliavą, kuriai nepagailėjo 1300 litų. Obeliuose buvo įkurta Žemės ūkio ruošos darbų mokykla mergaitėms valstietėms. 1927 m. Rokiškio LKMD skyriuje buvo 286 narės. Skyriui vadovavo valdyba, kurią sudarė Elena Kepenienė, Angelija Stainienė, Uršulė Repšienė, Karalina Repšienė, Natalija Gaigalienė, E. Gusikauskienė, Apolaivienė, Marijona Strumskaitė ir dvasiškasis vadas kun. J. Matelionis.

Ateitininkų federacija

Ateitininkų federacija (AF) – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Ateitininkų sąjūdžio pradžia laikoma 1910 m. vasario 19 d., kai Levine, Belgijoje, į pirmą posėdį susirinko Lietuvių katalikų sąjungos valdyba. Ateitininkai daugiausia dėmesio skyrė savišvietai, saviugdai ir katalikiškų tiesų studijavimui. Pirmieji organizacijos pamatai buvo pakloti 1909 m., kai Pranas Dovydaitis įkūrė Lietuvių katalikų studentų sąjungą. Vėliau, 1910 m. rugsėjį, Kauno moksleiviai katalikai išleido rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. „Ateities“ skaitytojai būrėsi į kuopeles ir pradėjo save vadinti ateitininkais. 1911 m. vasarį „Ateitis“ – jau spausdintas leidinys – priedas prie žurnalo „Draugija“. Pirmasis spausdintos „Ateities“ redaktorius – Pranas Dovydaitis, kuris ten paskelbė savo garsiąją ateitininkų deklaraciją „Trys pamatiniai klausimai“:
Kuo mes save vadiname ir kodėl? Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią.

Ką mes aplink save matome? Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus.

Kokios mūsų priedermės, siekiai, keliai? Atnaujinti Kristuje save ir gyvenimą, dorovę ir mokslą; atnaujinti drąsios kovos ir pažangios mokslinės kūrybos keliu.

Rokiškyje ateitininkai įsikūrė 1918 m., beveik iš karto po „Saulės“ gimnazijos įkūrimo. Gimnazijoje buvo tik 3 klasės, tad ateitininkų kuopelė susidarė iš žemesniųjų klasių mokinių, jų veikla buvo ne itin pastebima. 1918 m. gruodžio 27 d. atėjus į Rokiškį bolševikams, gimnazija pateko į jų rankas, buvo pakeisti mokytojai į ateitininkams labai priešiškus. Ateitininkai pasitraukė iš viešo visuomeninio gyvenimo. Tik keli entuziastai tęsė savo darbus pogrindyje. 1919 m. gegužės 31 d. iš krašto išvijus bolševikus, mokinių tarpe vyravo organizacinės nuotaikos, buvo įkurta aušrininkų kuopelė, tuo pat metu atkurta ir ateitininkų kuopelė. Pirmuoju ateitininkų kuopos pirmininku buvo leitenantas Diržys.

Netrukusgimnazijoje gausiausia ir stipriausia organizacija tapo ateitininkai. Jiems vadovavo gimnazijos kapelionas kunigas Milvydas (jau dirbo 1922 m.). 1926 m. kapelionu buvo paskirtas kunigas Jonaitis, tačiau po metų buvo perkeltas į kitą vietą. Vietoj jo kapelionu paskirtas kunigas Liepinis, vėliau kunigas Gižinskas, kuris dirbo iki gimnazijos uždarymo 1940 m. Visi kapelionai globojo ateitininkų organizaciją. Rokiškio gimnazijos ateitininkai ruošdavo ir uždarus susirinkimus tik savo nariams, ir viešus minėjimus bei vaidinimus.

Katalikiškam jaunimui Lietuvoje buvo leidžiamas mėnesinis žurnalas „Ateitis“, tačiau ateitininkai leisdavo ir vietinius laikraštėlius. Rokiškio gimnazijos ateitininkai leido laikraštį „Bakužės viltis“. Moksleiviai rašė straipsnius, eilėraščius ir platino laikraštį mokiniams. Panašius laikraščius leido ir kitos mokinių grupės. Literatūrą mėgstantys ateitininkai rinkdavosi į jaunųjų literatų būrelį, jiems vadovavo mokytoja Krasinckaitė, vėliau literatūrininkus globojo mokytojas Radžius. Literatūrininkai leido humoristinį žurnalą „Spragilas“ . Be literatūrininkų, ateitininkų kuopoje veikė religininkų bei eucharistininkų būreliai. 1939 m. gruodžio 17 d. religininkai sušaukė antrąjį susirinkimą, kuriam pirmininkavo A. Pilkauskas. 1925 m. eucharistininkų buvo 17, jie bendradarbiavo su pavasarininkų eucharistininkais, kartu šventė T. Akviniečio 700 metų sukaktį.

Rokiškio ateitininkų leisto laikraščio „Bakūžės Viltis“ titulinis lapas. 1925 m.

Rokiškio ateitininkų kuopelė turėjo savo knygynėlį, kuriam knygų suaukojo patys nariai. Buvo choras ir orkestras, susirinkimus rengdavo kas antrą savaitę. Rokiškio inteligentija buvo nepalankiai nusistačiusi prieš ateitininkus. „Ateitininkų kuopelė darbuojasi bolševikų lizde!“, – skelbė 1920 m. laikraštyje „Ateitis“ 2-ajame numeryje.

1924 m. rugsėjo 8 d. Rokiškio ateitininkai šventė kuopos 5 metų gyvavimo sukaktį. Buvo laikomos šv. Mišios, eita Komunijos. Blaivybės draugijos salėje vyko iškilmingas posėdis. Posėdį pradėjo Rokiškio ateitininkų kuopos pirmininkas V. Viliamas. Apie kuopos kūrimąsi prisiminimais pasidalino pirmasis Rokiškio ateitininkų kuopos pirmininkas leit. Diržys. Vėliau buvo paskelbtas posėdžio prezidiumas: pirmininkas leit. Diržys, stud. Keliuotis, Žemaitytė, A. Kuzavinis, L. Nemickas. Sveikinimo žodžius tarė ateitininkų centro valdybos narys studentas A. Kazevičius, kunigas dekanas Labanauskas, mokytojas Čerškus, mokytojas Stulgis, Ūkio banko direktorius Kepenis. Paskaitą skaitė profesorius J. Eretas. Iškilmės baigtos bendra vakariene, koncertu ir šokiais.

Rokiškio ateitininkų kuopos 10 metų sukaktuvės buvo 1929 m. rugsėjo 8 d. Kuopą sudarė 150 narių. Buvo išrinktas garbės prezidiumas: prof. Dovydaitis, dr. K. Pakštas su žmona, P. Raulinaitienė, kun. J. Matelionas, kun. L. Gižinskas ir J. Keliuotis. Vykdomojo prezidiumo pirmininkas V. Viliamas. Iš Rokiškio gimnazijos ateitininkų veikliausi buvo šie antrosios laidos moksleiviai: Vilimas, Adomonis, Drunga ir Drungaitės.

Laisvamanių etninės kultūros draugija

Laisvamanių etninės kultūros draugijos (LEKD) steigėjas – Jonas Šliūpas. Draugijos tikslas: vienyti Lietuvos piliečius, nutraukusius ryšius su bet kuria tikyba, bei gerinti jų teisinę ir dorinę padėtį. Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija reikalavo įvesti civilinę metrikaciją, atskirti Bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, rengė paskaitas, steigė laisvamanių kapines. Draugija nuo 1933 m. leido laikraštį „Laisvoji mintis“, steigė knygynėlius, skaityklas, platino laisvamanybės idėjas propaguojančius leidinius.

Lietuvos laisvamanių etninės  kultūros draugijos įkūrėjas Jonas Šliūpas
1917 m. grįžęs į Lietuvą, J. Šliūpas pradėjo savo laisvamaniškąją veiklą. Amerikoje esančios laisvamanių draugijos „Society for Ethical Cultur“ pavyzdžiu 1924 m. Šiauliuose su savo auklėtiniais ir bendradarbiais įsteigė Lietuvių laisvamanių etinę kultūros draugiją. Iki 1930 m. ji buvo silpna ir daugiau veikė per Kultūros draugiją, kuri turėjo savo žurnalą „Kultūra“, tuo pačiu vardu pavadintas knygų leidyklą ir Tarybą, sušaukusią net šešis Kultūros kongresus. Iki 1932 m. laisvamanybė laikėsi daugiausia buržuazinėse sferose. Su laikraščiu „Laisvamanis“, vėliau pavadintu „Laisvąja mintimi“, buvo pasukta liaudies kryptimi. Po 1939 m. draugijos centro suvažiavimo nustatytos LEKD veikimo gairės. Pirmoji iš jų skelbia, kad reikia visą draugijos veiklą kreipti kultūrine kryptimi ir nesitenkinti vien antireligine propaganda. Kitas iš tikslų – skleisti mokslo žinias, ypač gamtos mokslų, kurių dėka formuojamos laisvamaniškos pažiūros ir griaunami religiniai prietarai ir prasimanymai. Stengtis, kad būtų įkurti metrikacijos centrai ir valstybinės kapinės, LEKD padaryti plačia kultūrine organizacija ir nepasiduoti jokioms politinėms įtakoms.
1935 m. norėta laisvamanių skyrių steigti Čedasuose, tačiau pirmasis LEKD skyrius Rokiškio apskrityje įsteigtas 1937 m. Pirmasis viešas susirinkimas įvyko 1939 m. kovo 26 d. aukštaitjos vienkiemyje, P. Užkurėlio namuose. Išrinkta skyriaus valdyba, skyriaus valdybos sekretoriumi tapo P. Kriukelis. Tais pačiais metais LEKD skyrius įkurtas Panemunyje. Panemunio draugijos centro valdybos sekretorius buvo K. Valašinas. Toks skyrius buvo jau ir Žiobiškyje (vad. Pranas Užkurėlis). Panemunio laisvamaniai stengėsi įsteigti knygynėlį ir metrikacijos skyrių, aktualus buvo savosios spaudos platinimo klausimas. 1940 m. Rokiškyje buvo ruošiamasi įsteigti „laisvas“ kapines, kurioms jau buvo numatytas sklypas. Tais pačiais metais Kamajuose norėta įsteigti LEKD skyrių.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – Savanorių sąjunga

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – Savanorių sąjunga, trumpiau – Savanorių sąjunga, nepolitinė organizacija, įsteigta 1929 m. sausio 9 d. Sąjungos nariai buvo 1918–1920 m. į Lietuvos kariuomenę stoję savanoriai, turintys kariuomenės kūrėjų – savanorių medalį.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių medalis. Įsteigtas 1928 m. Dailininkas Adomas Smetona
Sąjungos tikslai:

  1. Saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
  2. Kelti ir ugdyti tautišką lietuvių sąmonę.
  3. Gerinti savo narių ir žuvusiųjų savanorių šeimų ekonominę būklę.
  4. Rūpintis Lietuvos karžygių gerbimu.
    Sąjungos organizaciniai komitetai spaudoje ragino organizuotis visų apskričių savanorius. Valdybos pirmininkas – pulkininkas leitenantas J. Zubrys, 1927 m. valdybos pirm. pulkininkas J. Čaplikas.

Lietuvos mokytojų sąjunga

Lietuvos mokytojų sąjunga (LMS) leido laikraštį „Tautos mokykla“. Į LMS buvo susibūrę beveik visi Kamajų valsčiaus mokytojai, kas mėnesį rengė susirinkimus. LMS Kamajų skyriaus sekretorius buvo M. Blusys, Jūžintų LMS pirmininkas J. Vaičiūnas. Rokiškio LMS vadovybės nariai: rajono pradžios mokyklų inspektorius T. Jakštas ir mokytojas Stasys Riautas. LMS Rokiškio apskrities komiteto pirmininkas mokytojas A. Misiūnas, Pandėlio LMS skyriaus pirmininkas mokytojas Stasys Čebilis. 1938 m. sausio mėn. Rokiškio LMS komitetas organizavo kultūros savaitę, renginiai vyko Pandėlyje, Jūžintuose ir kituose miesteliuose. Renginio metu Jūžintuose jaunalietuviai skundėsi, kad mokytojai neprisideda prie jų darbo.

Lietuvos mokytojų sąjunga Palangoje turėjo savo poilsio namus, į kuriuos iš visų apskričių vasaroti vykdavo mokytojai. Būdavo vasarotojų kvotos. Vasaros sezonas prasidėdavo birželio 20 d., baigdavosi rugpjūčio 31 d. Kaina su išlaikymu parai buvo nuo 4,5 Lt iki 6,0 Lt. Apskričių skyriai rengdavo labdaringus kultūrinius vakarus ir iš gauto pelno šelpdavo nepasiturinčius moksleivius.

Lietuvos gimnastikos sporto federacija

Lietuvos gimnastikos sporto federacija (LSGF) – Krikščionių demokratų partijos puoselėta sporto organizacija, kurios pagrindą sudarė ateitininkų ir pavasarininkų sporto sekcijos bei savarankiški klubai. Federacija įsteigta 1922 m. gegužės 17 d., steigėjai buvo Karolis Dineika ir Juozas Eretas. Savo tikslą federacija išdėstė taip: „Plėtoti lietuvių kūno pajėgas, kad tuo būdu įvesti kūno ir sielos galias į progresuojančią pusiausvyrą, kurios pobūdį nustato krikščionybės dėsniai.“ Federacija turėjo per 80 skyrių. 1930 m. leido laikraštį „Jėga ir grožis“. Federacijai vadovavo Karolis Dineika, vicepirmininkas buvo Juozas Eretas.

Pavasarininkai sporto kursuose 1935 m.

1925 m. pabaigoje Rokiškyje veikė Lietuvos gimnastikos sporto federacijos skyrius. Skyriaus būstinė buvo Kamajų g. 15-ajame name. LSGF skyrius buvo ir prie gimnazijos. (pirmininkas Diržys). Taip pat veikė pavasarininkų LSGF sekcija. LSGF skyrius „Vaidila“ veikė Skapiškyje (Rokiškio apskr.), klubo pirmininkas buvo J. Stankevičius. Be šių skyrių, Rokiškyje ir Pandėlyje buvo atskiros Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjungos skyriai.

Vilniaus vadavimo sąjunga

Vilniaus vadavimo sąjunga – visuomeninė organizacija, veikusi 1925-1938 m. Propagavo Vilniaus krašto atgavimo idėją, rėmė Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą. 1928-1938 m. leido žurnalą „Mūsų Vilnius“.

Vilniui vaduoti sąjungos skyriai, veikę Rokiškio apskrityje: Rokiškio, Ažušėlių, Kalvių, Obelių, Obelių geležinkelio stoties, Pandėlio, Skapiškio, Suvainiškio.

Vilniui vaduoti sąjungos Rokiškio skyriaus komitetas. 1 eil. iš kairės: gimnazijos direktorius Vilius Grytė, 2-neatpažintas,. 3 – Rokiškio komendantas Mykolas Jašinskas. 2 eil. advokatas Kaupelis ir mokytojas Pranas Simanavičius.

Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“

Ši organizacija įkurta 1927 m. spalio 8 d. Tai Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija. Laikinosios centro valdybos pirmininku buvo B. Grėbliauskas. 1928 m. liepos 1 d. sušauktas Jaunosios Lietuvos skyrių atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 70 atstovų. Suvažiavimo metu nutarta leisti mėnesinį laikraštį „Jaunoji karta“. Kaip ir kitos tautininkų organizacijos, Jaunoji Lietuva buvo gerai organizuota, turėjo griežtą organizacinę struktūrą. Jos nariai galėjo būti 16-30 metų amžiaus vaikinai ir merginos. Jaunalietuvius sudarė jaunučiai, kandidatai (iki 1936 m.), tikrieji nariai ir nariai rėmėjai. Sąjungos organizacinę struktūrą sudarė skyriai, apylinkės (jos buvo kiekviename valsčiuje), rajonai ir apygardos (1932 m. jų buvo 7). Buvo meno, sporto, abstinentų ir kt. skyriai. Lygiai po metų nuo sąjungos įsteigimo Jaunoji Lietuva jau turėjo 122 skyrius ir per 4000 narių.

Jaunalietuviai daugiausia dėmesio skyrė ideologiniam jaunimo auklėjimui ir kūno kultūrai, tačiau nuo 1931 m. vis labiau ėmė ryškėti jų kultūrinis darbas. Svarbiausias jaunalietuvių kultūrinės veiklos uždavinys buvo atsižvelgiant į tautiškumo pagrindus paruošti savo narius savarankiškam gyvenimui, jaunuomenę auklėti tautiška dvasia, ugdyti sąmoningus lietuvius – tautininkus (plačiąja prasme), apsišvietusius, dorus, savo profesijoje (versle) gerai pasiruošusius, valstybei naudingus piliečius. Svarbiausios Jaunosios Lietuvos veiklos kryptys nuo 1935 m.: ideologijos ir organizacijos, švietimo ir meno, kūno kultūros ir auklėjamųjų žaidimų, drausmės ir karinio rengimo, spaudos ir propagandos.

Duokiškio jaunalietuviai.

Po 1926 m. perversmo visuomenėje stiprėjo tautinė mintis, tai veikė ir Rokiškio gimnazijos gyvenimą. Netrukus gimnazijoje atsirado Jaunalietuvių organizacija. Jaunas mokytojas Krukauskas (dirb. 1927 m. ) buvo palankus šiai organizacijai ir propagavo jos veiklą ir pamokų metu. Vieną šios organizacijos narių dalį sudarė iš ateitininkų atsikilę, kitą – žemesniųjų klasių moksleiviai. Pradžioje jaunalietuvių organizacija nebuvo itin gausi, tačiau ilgainiui jos narių skaičius sparčiai augo. Jaunalietuviai jautėsi privilegijuota organizacija, nes buvo globojama vyriausybės. Pasak amžininkų, jaunalietuviai nemėgo pažangiųjų moksleivių ir įvairiai jiems rodė priešiškumą. Taip pat ši organizacija nepasižymėjo kultūrine veikla, o daugiau triukšmavo ir rodė jėgos veiksmus. Jaunalietuvių pirmininkas Rokiškio gimnazijoje buvo Diržys (kilęs iš paprastų darbininkų šeimos).

Jaunalietuviai didelį dėmesį skyrė sportui. 1933 m. pavasarį. Kaune vykusioje Jaunalietuvių sporto šventėje dalyvavo 100 sportininkų iš Rokiškio rajono. Jaunalietuviai nepamiršo ir kitų sričių, plačiai propagavo liaudies meną. Iš viso Rokiškio apskrityje buvo 37 sąjungos skyriai, kurie jungė apie 700 narių. Kiekvienas naujai priimtas narys privalėjo pasodinti savo sodyboje medį ir susirinkime paskaityti poezijos. Skyriai organizavo sueigas, vaidinimus, sporto varžybas, talkas. 1940 m. sovietų okupacinė valdžia uždraudė Jaunosios Lietuvos veiklą, konfiskavo jos turtą.

Lietuvos skautų sąjunga

Pirmoji skautų organizacija Lietuvoje įkurta 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje. Vėliau panašios organizacijos ėmė kurtis ir kituose šalies miestuose. Skautų vadovas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos skautų sąjungą sudarė skautai ir skautės, pasiskirstę į broliją ir seseriją, ir rėmėjai. Skautu galėjo tapti kiekvienas jaunuolis nuo 7 metų ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas, pasirašytas 1930 m. spalio 1d., ir Lietuvos skautų sąjungos statutas. Organizacijos struktūra buvo sudaryta pagal kariuomenės rangų sistemą.

Skautizmo sistemoje tautiškumas užima vieną pirmųjų vietų. Skautų organizacija iš esmės yra tautiška. Skautų sistemos kūrėjas B. Povel (Jungtinė Karalystė). Skautų idealai: ištikimybė duotam žodžiui, ištikimybė Dievui ir Tėvynei, artimo meilė, draugiškumas, mandagumas, gamtos meilė, klusnumas ir drausmė, gyvas ir sveikas optimizmas, taupumas, fizinis ir moralinis švarumas visose gyvenimo aplinkybėse. Šūkis – „Budėk!“

Skautai turėjo savo uniformą. Jos pagrindinis atributas – kaklaraištis – rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, vykdė įvairias patyrimo laipsnio programas, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, bendravo su skautų organizacijomis ir centrais užsienyje, dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.

Rokiškio skautai 1928 m.

Vilkiukai – Paukštytės yra skautų organizacijos jaunesniojo amžiaus berniukams ir mergaitėms skirta organizacija. Jos nariais gali būti vaikai nuo 7 iki 12 metų. Berniukai vadinami vilkiukais, mergaitės paukštytėmis. Organizacijos tikslas išauklėti, paruošti gerus skautus ir skautes.

Vilkiukų ir paukštyčių organizacija tvarkosi savarankiškai – turi savi įstatus, įžodį, uniformą, tradicijas ir kt. Visa tai labai sudomina vaikus, ir jie labai prisiriša prie organizacijos. Vilkiukai veikia pasiskirstę į būrelius. 2-6 būreliai sudaro gaują. Gaujai vadovauja „senas vilkas“.

Paukštytės sudaro pulkelius, kuriuos sudaro 2–6 lizdeliai. Paukštyčių pulkeliui vadovauja „lakštingala“.
Jaunųjų skautų veiklos sritis labai įvairi. Vasarą vaikai vedami į gamtą, žiemą daromos sueigos patalpose. Jų metu vaikai žaidžia, dainuoja, šoka, rengiami įvairūs pašnekesiai, taip pat mokoma rikiuotės, įvairių rankdarbių ir kitų dalykų.

Rokiškyje pradžios mokykloje veikė skautų tunto Vilkiukų – Paukštyčių skyrius. Vedėjas Br. Neninckas. 1930 m. Rokiškyje buvo leidžiamas skautų laikraštis „Liepsnojantis laužas“.

1929 m. birželio 27 d. Rokiškio tunto skautai rinkosi prie Sartų ežero. Skautai stovyklavo, rengė ekskursijas į kaimus ir miestelius. Stovyklautojus aplankė tuntininkas pulkininkas Jašinskas, Rokiškio gimnazijos pedagogai ir kiti svečiai. Stovyklos viršininkas buvo J. Juozaitis.

Skautų veikla Lietuvoje nutrūko 1940 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, tačiau 1945 m. Lietuvos skautų sąjungos veikla buvo atnaujinta išeivijoje.

Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“

Lietuvių katalikiško jaunimo sąjunga (nuo 1933 m. federacija) „Pavasaris“ – katalikiška kultūrinė kaimo jaunimo organizacija. Jos tikslas – dorovingai lavinti tautišką jaunimą. Sąjunga išaugo iš 1907–1914 m. veikusių slaptų jaunimo kuopelių prie „Žiburio“ ir katalikų blaivybės draugijų skyrių. Katalikų jaunimo organizacijos įkūrėju laikomas kanauninkas Povilas Dogelis. Kai 1912 m. buvo įkurtas laikraštis „Pavasaris“, jis tapo jau veikiančių kuopelių jungtimi ir davė šiai organizacijai vardą.
1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, pavasarininkai galėjo veikti legaliai ir viešai. 1919 m. rugsėjo 12-13 dienomis Kaune įvyko pirmoji vieša pavasarininkų konferencija, kuri priėmė organizacijos įstatus, nustatė veiklos kryptis ir išrinko vadovybę. Tuo metu veikė 85 kuopos su 6800 narių. Konferencijoje organizacija pavadinta Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“, jos šūkis – „Dievui ir Tėvynei“.

1933 m. pavasarininkai ateitininkų pavyzdžiu persitvarkė ir pasivadino Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“. Federaciją sudarė vyrų, mergaičių ir jaunųjų pavasarininkų sąjungos. Jaunųjų pavasarininkų sąjunga pavienių kuopų neturėjo, jie dažniausiai veikė savuose būreliuose prie mergaičių ar vyrų kuopų. Prie pavasarininkų veiklos labiausia prisidėjo ateitininkai, kunigai, mokytojai, karininkai, skautai, valdininkai ir kiti inteligentai.

Rokiškio skyriuje buvo 200 narių. 1931 m. gruodžio 6 d. įvyko Rokiškio pavasarininkų susirinkimas. Susirinkimo metu paskaitą skaitė ateitininkė A. Vilimaitė. Rokiškio pavasarininkų kuopos pirmininkas buvo kunigas Virkutis, vadovas K. Vanagas, knygininkas M. Kulys. Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštės 4-ajame name, kur buvo arbatinė, pirmame aukšte, iš galo, buvo įsikūręs pavasarininkų knygynas.

R Rokiškio apskrities pavasarininkų kuopų suvažiavimas 1929 m.

Pavasarininkų sąjunga propagavo sportą tarp kaimo jaunimo. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėti steigti sporto klubai, yra paminėtas Rokiškio klubas „Kęstutis“, kurio nariai dalyvavo pavasarininkų kongreso sporto programoje. Pavasarininkų kuopos veikė ir kituose Rokiškio apskrities miestuose bei kaimuose. Salose 1932 m. išrinkta valdyba, kurią sudarė pirmininkas Juozas Dugnas, vicepirmininkė A. Mironaitė, sekretorė L. Čeponytė, iždininkė B. Dagytė, knygininkė J. Dambrauskaitė. Revizijos komisiją sudarė J. Rudokas, E. Žylaitė, V. Nakulytė. Gan stipri pavasarininkų kuopa buvo Pandėlyje. Pandėlio pavasarininkams 1933 m. vadovavo kunigas Raugelė. Jie rengė išvykas į kitus rajonus. 1934 m. Pandėlyje įvyko pavasarininkų kongresas. Jūžintų pavasarininkės kovojo prieš modernius šokius ir girtuokliavimą. Obeliuose taip pat veikė pavasarininkų organizacija. 1938 m. Rokiškyje įvyko pavasarininkų konferencija, kurioje dalyvavo visos apskrities pavasarininkų kuopos.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga

Jaunųjų ūkininkų rateliai veikė žemės ūkio mokymo įstaigose ir kaimo mokyklose. LJŪRS vienijo savarankiškai ūkininkaujančius jaunus ūkininkus ir Jaunųjų ūkininkų ratelius, atstovavo jų interesams. Jaunuosius ūkininkaičius ir jaunus ūkininkus mokė praktinės žemės ūkio veiklos, organizavo kultūrinę, pažintinę, švietėjišką veiklą.

Jaunųjų ūkininkų ratelio nariai su komendantu Mykolu Jašinsku 1935 m.

Salose 1938–1939 m. Žemės ūkio mokykloje veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis. Jam vadovavo agronomas Feliksas Grumbinas. Ratelio valdybą sudarė Jonas Guogis, Alfonsas Galvanauskas, Juozas Dapkus, Jonas Kazulėnas ir Ona Lauciūtė. Ratelis buvo suskirstytas į 5 sekcijas: 1) Literatūros ir meno (pirm. Vladas Zimavičius); 2) Kooperacijos (pirm. Antanas Raguotis); 3) Gyvulininkystės; 4) Smulkių ūkio šakų; 5) Gamybos. Aktyviausiai veikė Literatūros ir meno sekcija, buvo ruošiami literatūriniai vakarai, didžiausią atgarsį visuomenėje paliko 1939 02 11 suruoštas viešas mokinio teismas, kuris mokiniui paliko sąžinės laisvę religiniuose klausimuose, taip pat įgalino mokinį bendradarbiauti su liaudimi, stengtis kelti kaimo moralę, materialinę būklę ir šalinti kaimo socialines negeroves.
Vienu metu Salose buvo kilęs skandalas dėl II a klasės mokinių noro išstoti iš JŪR. Mokyklos vadovybė teigė, kad būtina priklausyti rateliui. Ratelyje siūlyta įsteigti dvasios vadovo instituciją, tačiau jaunieji ūkininkai pareiškė, kad ir be kunigų vadovavimo moka išauginti daržoves ir javus.

Angelo sargo vaikų sąjunga

Angelo sargo vaikų sąjungą 1921 m. įkūrė Lietuvos katalikų blaivybės draugija. Sąjungai priklausė vaikai iki 12 m., jie buvo vadinami angelaičiais. Sąjungos tikslas – vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą.

Onuškio angelaičiai

Sąjungos padalinių buvo visose parapijose. Sąjungai priklausė apie 60 tūkst. narių. Jie organizavo sueigas, iškylas, ekskursijas, kongresėlius, minėjimus. Angelaičiai vilkėjo ryškiai mėlynos spalvos uniformas. 1922 m. spalį pasirodė pirmasis oficialus sąjungos laikraštėlio „Angelas sargas“ numeris, nuo 1923 m. liepos vietoj „Angelo sargo“ pradėta leisti „Žvaigždutė“. Angelaičių organizacija veikė daugelyje Rokiškio apskrities mokyklų. Panemunio mokykloje angelaičiams vadovavo kunigas Norkus.

Lietuvių katalikių tarnaičių šv. Zitos draugija

Šv. Zitos draugija veiklą pradėjo 1905 m. Vilniuje, o 1906 m. kunigo K. Olšausko iniciatyva draugijos skyrius buvo įkurtas Kaune. Šv. Zita yra tarnų ir tarnaičių globėja, tad draugijos tikslas buvo diegti tarnaitėms nuolankumą, kantrybę ir nusižeminimą. Tai darbininkų ir tarnautojų organizacija. Ji teikdavo materialinę ir dvasinę pagalbą: šelpdavo nelaimėje, ligoje, netekus darbo ir pastogės, laidodavo mirusiuosius. 1913 m. vasario 10 d. Šv. Zitos draugijos garbės nariu išrinktas Vladas Mironas. Rokiškyje draugijos įstatus apskrities viršininkas įregistravo 1923 m. spalio mėn. 15 d.

Šv. Zitos draugijos Rokiškio skyriaus narės.
Naudoti šaltiniai ir literatūra:

  1. 1919 m. savanoriai. Rokiškio krašto muziejaus archyvas, Byla 278.
  2. A. Gaigalaitė. Religinės organizacijos. Gimtoji istorija nuo 7 iki 12 klasės.
  3. A. Gaigalas, Karolis Dineika (1998–1980), „Mokslas ir Gyvenimas“, 1998/2.
  4. Abeliai. Iš šaulių gyvenimo. „Trimitas“, 1928 06 21, Nr. 25.
  5. Aleksandravėlė. Iš šaulių gyvenimo. „Trimitas“, 1928 04 19, Nr. 16.
  6. Artimo meilės pavyzdžiai. „Laisvoji mintis“, 1940 02 07 Nr. 2.
  7. Ateitininkų gyvenimo kronika. „Ateitis“, 1925 m. 04, Nr. 4.
  8. Byla Nr. 69. Rokiškio krašto muziejaus archyvas.
  9. Ekspedicija po Pandėlio apylinkes. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla Nr. 183.
  10. I. Karčiauskaitė, Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940), Kaunas, 2007.
  11. Idealų katalogas. „Skautų aidas“, 1923 m. Nr. 1.
  12. Įdomus jaunuomenės teismas salose. „Jaunimas“, 1933 m. Nr. 7.
  13. Įsikūrė naujas skyrius. „Laisvoji mintis“, 1937 m. rugsėjis, Nr. 9.
  14. Iš sąjungos gyvenimo. „Jaunoji karta“, 1928 m., Nr. 2.
  15. Iš sąjungos praeities. „Jaunoji karta“, 1928 m., Nr. 1.
  16. Įvairių partijų veikla Rokiškyje. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla Nr. 76.
  17. J. Daulius. Laisvamanybė Lietuvoje. Kaunas, 1936.
  18. J. Kačeniauskas. Blaivybės judėjimo istorija. Blaivybės judėjimas šiandien. Vilnius, 2010.
  19. J. Kuprionis. Skautas – Tėvynės sūnus. Budėk 1930 m., Nr. 1.
  20. J. Liupkevičius, Jaunimo visuomeninė ir kultūrinė veikla 1918-1940 m. Kultūros aktualijos. 2007 m., Nr 1.
  21. J. Mackevičienė. Valstiečių partijai 100 metų. LVLS informacijos skyrius. Dublinas 2007.; http://dublinas.lvls.lt/lt.php/apie-partija/partijos-istorija/
  22. J. Matusas, Šaulių sąjungos istorija. Mintis, 1960. Vilnius.
  23. J. Narbutas. Sportas nepriklausomoje Lietuvoje. I, Chicago, 1978.
  24. J. Šulginas, Lietuvos sporto almanachas. Kaunas, 1928.
  25. Jaunimiečiai pavasarininkai ir jaunalietuviai. Jaunimas. 1932 09 26. nr. 13.
  26. Jaunoji Lietuva 1927-1940. http://www.jaunalietuviai.lt/index.php?page=istorija-1927-1940
  27. K. Lukoševičiūtė. Pandėlys. Iš LMS gyvenimo. Tautos mokykla. 1938 02 15 nr. 4.
  28. Kas padėjo Lietuvai atgauti Vilnių. 2010 05 01. veidas.lt, http://www.veidas.lt/kas-padejo-lietuvai-atgauti-vilniu
  29. Kokiose sąlygose tenka dirbti. Laisvoji mintis. 1940 m. balandžio 7 d. nr. 7.
  30. Kovoje dėl Vilniaus, byla 76, Rokiškio krašto muziejaus archyvas.
  31. Kultūra iki 1940 m. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla 97.
  32. Kuo rūpinasi kunigai. Laisvoji mintis 1937 m. 06. nr. 6.
  33. Kuopose. Pavasaris 1932 sausis. Nr. 2.
  34. Laisvamanių E.K.D – jos. veikimo gairės ir trimečio darbų planas. Laisvoji mintis. 1939 nr. 19.
  35. Lietuvos Jaunimo Sąjungos statutas. Jaunimas 1933 m. nr 13.
  36. Lietuvos skautų sąjungos įstatymas. 1930 m. LCVA. F. 923, ap.1, b. 655, l. 197.
  37. Lietuvos šaulių uždaviniai. Trimitas. 1920 nr. 1.
  38. LJŪRS veikla .Žemės ūkio rūmai: Profesinės ir kultūrinės organizacijos. http://www.zur.lt/
  39. LMS apskr. komitetų ir skyrių pp. Pirmininkams. Tautos mokykla 1939 m nr.11.
  40. LSGF organizacija ir ateities veikimo planas. Jėga ir grožis 1924 m. nr. 6 – 7.
  41. Lukštai. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas 1928 03 15, nr. 11.
  42. M. Tamošaitis. Laisvamanių etinės kultūros draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII Vilnius. 2008.
  43. Mes tikime į Šv. Lietuvos prisikėlimą. Žvaigždė 1938 m. nr. 3.
  44. Mūsų keliai. Jėga ir grožis 1923 m. nr. 1.
  45. Mūsų rytojus. 1932 m. nr. 30
  46. Neranda vietos tautos veikėjo atminimui. Laisvoji mintis. 1937 04 nr. 4
  47. Nuo pradžių pradžios. Ateitininkijai 100. http://www.ateitis.lt/taxonomy/term/27
  48. P. Dovydaitis. Trys pamatiniai klausimai. Ateitis 1911 01 nr. 1.
  49. P. Kriukelis. Nusibodo klaidžioti tamsoje. Laisvoji mintis 1937 m. nr. 1.
  50. Pandėlio šaulių manevrai. Trimitas 1928 11 18 nr. 42.
  51. Pandėlys. Iš LMS gyvenimo. Tautos mokykla. 1938 02 15 nr. 4.
  52. Panemunis. Iš šaulių gyvenimo. Trimitas. 1928 08 02 nr. 31.
  53. Pasakojimai apie Aleksandravėlės apylinkių mokyklas ir mokytojus. Švietimas iki 1940 m. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 89.
  54. Pasisekė gimnazijos vakaras. Tautos mokykla 1939 m. nr.4.
  55. Porokiškis. Iš šaulių gyvenimo. Rinktinėse ir būriuose. Trimitas 1928 11 15 nr. 46.
  56. Pranešimas. Jėga ir grožis 1924 m. Nr. 8 – 9.
  57. R. Tamulaitienė, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. Vilnius, 1996.
  58. Rokiškio gimnazijos istorija. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 92.
  59. Rokiškio kuopos 10 metų sukaktuvės. Mūsų veikimas. Ateitis 1929 nr. 7–9.
  60. Rokiškio rinktinės šaulių šventė. Trimitas 1929 09 12 nr. 37.
  61. Rokiškio skautų laikraštis Liepsnojantis laužas.
  62. Rokiškis. Ateitis 1935 m. nr. 2.
  63. Rokiškis. Iš moksleivių gyvenimo. Ateitis 1920 m. nr. 32 .
  64. Rokiškis. Iš šaulių gyvenimo. Rinktinėse ir būriuose. Trimitas. 1928 08 17 nr. 33.
  65. Rokiškis. Korespondencijos. Laisvoji mintis 1939 m. nr. 9.
  66. Rokiškis. Mokykloj ir gyvenime. Ateitis 1938/39 spalis, nr. 3.
  67. Rokiškis. Mokykloj ir gyvenime. Ateitis 1939/40 nr. 6.
  68. Rokiškis. Mūsų veikimas. Ateitis 1924 liepa/rugsėjis nr. 7/9.
  69. S. Raštikis, Lietuvos Šaulių Sąjungos Likvidavimas. Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai. 1944. Vilnius.
  70. Salų JŪR veikla 1938 – 39 mokslo metų laike. Lietuvos Ūkininkas 1939 08 03. nr. 31.
  71. Skapiškis. Laiškai. Jėga ir grožis. 1925 04, nr. 5.
  72. V. Buikio pasakojimas. Medžiaga iš ekspedicijos po Panemunio kraštą. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 204.
  73. V. Jurėnienė Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje. Vilnius, 2006.
  74. V. Kazlauskas. Skautai. Vilnius, 1991.
  75. V. Svetulevičius. Vilkiukai ir paukštytės. Budėk. 1930 nr. 1.
  76. Valdyba. Nuo Lietuvių Katalikių moterų draugijos. Vienybė. 1908 06 03 nr. 16.
  77. Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos kronika. Voruta 2010-01-10. http://www.voruta.lt/vlado-mirono-gyvenimo-ir-veiklos-kronika
  78. Žinios apie Južintus. Rokiškio krašto muziejaus archyvas. Byla nr. 47 (1).
  79. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997.

Parengė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkas Giedrius Kujelis

Rokiškis, 2011 m.

Kalendorius

« Lapkritis 2019 » loading...
P A T K P Š S
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
Tr 20
An 26

Atidarymo koncertas „Folk in Jazz“

Lapkritis 26 d., 18:00 - 19:00
Tr 27

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?