Kunigas švietėjas Jonas Katelė – Panemunėlio krašto legenda. Nuo jo mirties prabėgo daugiau nei šimtmetis, bet panemunėliečių meilė ir pagarba savajam ganytojui nei kiek neišblėso.

1872 m. rudenį tik atkeltas į Panemunėlį, jis užkariavo parapijiečių širdis, drauge su jais lietuviškai uždainavęs „Karvelėli, paukštužėli“. Kunigas J. Katelė pirmiausia susidraugavo su jaunimu ir jų padedamas pradėjo savo veiklą: platino draudžiamas lietuviškas knygas, rinko tautosaką, folklorą. Tačiau svarbiausias kunigo tikslas buvo išmokyti visus apylinkių žmones lietuviškai skaityti ir rašyti. Nelengvas tai buvo darbas. Nusiteikusių prieš mokslą buvo ne vienas, tekdavo konfliktuoti net su dvasininkais. Tačiau J. Katelės neatbaidė šie sunkumai. Įkūręs slaptą lietuvišką mokyklą Panemunėlyje, vėliau jas kūrė atokesniuose kaimuose – Moškėnuose, Šetekšnose, Tindžiuliuose, Viliuose ir kitur. Kiekviename kaime kunigas surasdavo patikimus namus mokyklai steigti. Pradžioje mokykloje mokinių skaičius buvo nedidelis, bet jis sparčiai augo. Buvę mokiniai, perėmę švietėjiškas J. Katelės idėjas, patys tapdavo mokytojais „daraktoriais“. Greitai parapijoje neliko kaimo, kur nebūtų buvusi slaptoji lietuviška mokykla. Tose mokyklose J. Katelė pirmiausia mokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Vėliau buvo mokoma tikybos, istorijos, geografijos. Į švietėjišką darbą kunigas įtraukė lietuvių inteligentus, prašydamas, kad jie parašytų vadovėlius, tinkamus mokyti kaimo vaikus. Ir pats rašė įvairias užduotis, gamino rašalą ar plunksnas. Slaptosios lietuviškos mokyklos, apšviestos tik rūkstančia balana, Panemunėlio apylinkę XIX a. pabaigoje pavertė bene labiausiai apsišvietusia visoje Lietuvoje.

Kunigas J. Katelė – ne vien tik slaptųjų lietuviškų mokyklų steigėjas. Jis rėmė draugijas, platinančias lietuvišką spaudą, rinko tautosaką, organizavo lietuviškus vaidinimus. Todėl ir pirmasis Lietuvoje slaptas lietuviškas vaidinimas įvyko 1893 m. Panemunėlio apylinkėje, Naujikų kaime, kur buvo vaidinama Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“.

Kunigo J. Katelės veikla Panemunėlio apylinkėse rado gerą dirvą. Čia gyvenę žmonės, ganytojo įpratinti prie doros, mokslo ir šviesos, pasklido po visą Lietuvą. Šiame krašte gimė ir augo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, visuomenės veikėjai Juozas Kubilius ir jo sesuo Marcelė Kubiliūtė, publicistas Petras Ruseckas, JAV lietuvių visuomenės veikėjai Antanas Bimba ir Jonas Gasiūnas, dailininkai Albinas Pivoriūnas, Vytautas Klemka, Juozas Vaičionis, liaudies skulptorius Jonas Vizbaras, dainininkas Juozas Bieliūnas, mokslininkai Albinas Pigaga, Juozas Indriūnas, Stasys Malkevičius, Antanas Marcijonas, Edmundas Rimša.