Marianas Zyndram-Koscialkovskis

Marianas Zyndram-Koscialkovskis
Marianas Zyndram-Koscialkovskis – Rokiškio krašto didikų giminės – Zyndram-Koscialkovskių atstovas, žinomas XX a. pr. Lenkijos politikas, įtakojęs ir nepriklausomos Lietuvos istoriją. Rašant straipsnelį, pirmiausia pasinaudota muziejuje esančiais šaltiniais, Lietuvos bei Lenkijos istorikų publikacijomis.
Lenkų istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog didikų Zyndram-Koscialkovskių šeimos Lietuvoje apsigyveno XV a. pr. Jų pirmtakui Vasiliui Zyndram-Koscialkovskiui Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila už paramą kovoje su kryžiuočiais atidavė Paliepį. Vėliau jau patys Zyndram-Koscialkovskiai plėtė savo valdas. Be Paliepio, kurį laikė jie valdė Šetekšnas, Panemunį, Papilį, Vengerynę, Kazliškį, o XVIII a. įsigijo Pandėlį. Į Lietuvą Zyndram-Koscialkovskiai atsinešė savo herbą Syrokomlę – raudoname skyde baltos spalvos laužytą lanką su kryžiumi virš jo. Tokiu pačiu herbu didžiavosi nemažai Lietuvos ir Lenkijos didikų. Jį turėjo Gedgaudai, Kirkilai, Kondratovičiai, Montrimai, Syrokomlės ir kt. Koscialkovskiai, susigiminiavę su Onuškio Komarais, Salų Marikoniais, Tarnavos Veisenhofais, garsėjo ne tik turtais, bet ir įtaka Lietuvos politiniame gyvenime, užėmė aukštas pareigas. Koscialkovskiai tapo Seimo nariais, valstybės iždo raštininkais, maršalkomis, seniūnais, teisėjais, o už veiklą Abiejų Tautų Respublikos labui buvo apdovanoti ordinais.
Zyndram-Koscialkovskių šeimos herbas.

Svarbiausias Zyndram-Koscialkovskių dvaras Rokiškio krašte buvo Paliepis. 1767 m. jie iš Chreptavičių nusipirko Pandėlio dvarą, kuriame 1892 m. kovo 16 d. gimė vienas svarbiausių tarpukario Lenkijos politikos veikėjų Marianas Kazimieras Karolis Leopoldas Zyndram-Koscialkovskis Taip jis yra įrašytas Pandėlio bažnyčios archyvo alfabetiniame pakrikštytųjų sąraše, saugomame Rokiškio krašto muziejuje (RKM 10266). Gaila, kad neišliko didžioji metrikų registracijos knyga, kurioje būdavo platesni įrašai, nurodantys ne tik krikštijamo asmens vardą ir pavardę, bet ir krikšto tėvus, kunigo pavardę, kur apeigų dalyviai pasirašydavo. Lenkų leidinys „Polski slownik biograficzny rašo, jog Mariano tėvas buvo Pandėlio žemvaldys Karolis Zyndram-Koscialkovskis, o motina – Marija Budrevičiūtė. Mariano vaikystė prabėgo Pandėlyje, mokytis į Peterburgą buvo išsiųstas sulaukęs 11 metų. Peterburge Marianas baigė ne tik vidurinę mokyklą, bet dar pora metų studijavo medicinos mokslus, pasirinkęs psichoneurologinį institutą. Vėliau mokslus tęsė Rygos politechnikos institute, Varšuvos žemės ūkio ir miškininkystės institute.

Jau studijų metais Marianas susidomėjo politika. Ypač jam buvo priimtinos idėjos, skatinančios nepriklausomos Lenkijos atkūrimą. Šią idėją dar iki I pasaulinio karo iškėlė lenkų inteligentai. Jie siekė sukurti federacinę valstybę iš lietuvių, lenkų, gudų ir ukrainiečių žemių. Idėjai pritarė tokios asmenybės kaip Juzefas Pilsudskis, Mykolas Riomeris, ji pakerėjo ir M. Zyndram-Koscialkovskį, Pandėlio didikų sūnų. Jau 1911 m. jis dalyvavo kuriant organizaciją, kurios tikslas buvo iš Rusijos imperijos jungo išvaduoti vakarines jos gubernijas. I pasaulinio karo metais jaunuolis nutarė įstoti į Lenkijos legionus, tačiau buvo nukreiptas į Lenkų karo organizaciją – POW (Polska Organizacja Wijskowa). 1915 m. M. Zyndram-Koscialkovskis jau vadovavo šios organizacijos mobiliam diversiniam skyriui, pasirašinėdamas Jurgio Orvido slapyvardžiu. Tada jo ryšiai su J. Pilsudskiu tapo dar artimesni. Net ir sūnaus Vitoldo, kurio susilaukė vedęs dailininkę Aną Krysinską, krikšto tėvu tapo ne kas kitas, o J. Pilsudskis. Baigiantis I pasauliniam karui, M. Zyndram-Koscialkovskis tarnavo Lenkijos armijos generalinio štabo žvalgybos biure ir ypač daug dėmesio skyrė Lietuvai bei Vilniaus kraštui. Jis nebuvo Lietuvos savarankiškumo šalininkų gretose ir Lietuvos ateitį matė tik sąjungoje su Lenkija. Čia išryškėjo gili takoskyra tarp jo ir buvusio draugo, kito mūsų kraštiečio M. Riomerio pažiūrų, nes pastarasis ragino gerbti Lietuvos norą kurti savarankišką valstybę etninėse lietuvių teritorijose. Tarp nepriklausomų Lenkijos ir Lietuvos valstybių brendo konfliktas, ypač kai 1919 m. iškilo Suvalkų krašto klausimas, kai sprendėsi Seinų likimas. Tada M. Zyndram-Koscialkovskis labai aktyviai rėmė lenkus. Užėmę Seinus ir pradėję represijas prieš lietuvius ir lietuviškas organizacijas, lenkai ir toliau nenurimo – M. Zyndram-Koscialkovskis lenkus aktyviai ragino pulti Vilnių, jį atplėšti nuo Lietuvos ir nepaisyti 1919 m. gruodžio 8 d. Santarvės tarybos sprendimo dėl Kerzono linijos, pagal kurią, nustatant Lietuvos – Lenkijos sieną, Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo palikti Lietuvai. Į Vilnių jau buvo perkeltos vakarų valstybių atstovybės, o Maskvos sutartis, pasirašyta 1920 m. liepos 12 d., Vilnių taip pat pripažino Lietuvai.

Dabar Lenkija jau negalėjo ryžtis atviram karui ir šitaip užgrobti Vilnių. Reikėjo imtis slaptų veiksmų: Lietuvos vyriausybę nuversti iš vidaus ir pasauliui parodyti, kad to nori patys Lietuvos gyventojai. Tada ir buvo pasinaudota sulenkėjusiais Vilniaus krašto gyventojais, tarnavusiais lenkų armijoje. Be to, savo veiklą labai suaktyvino lenkų žvalgyba, Kaune per Lenkų karo organizaciją (POW) turėjusi surengti sukilimą. „Peoviakams“ labai didelės įtakos turėjo M. Zyndram- Koscialkovskis. Tačiau numatytas sukilimas neįvyko. Jį sutrukdė mūsų žemietė žvalgybininkė Marcelė Kubiliūtė, žinoma Elzės slapyvardžiu. Apie tai savo straipsnyje „Kuo Marcelei Kubiliūtei buvo Vilnius ir jo kraštas“ rašė dr. Nastazija Kairiūkštytė. Marcelė, suartėjusi su Vilniaus žvalgybos viršininko M. Zyndram-Koscialkovskio padėjėju Petru Vrublevskiu, gavo „peoviakų“ dokumentus, raktą jiems iššifruoti. Sukilimo organizatoriai buvo išaiškinti ir suimti, sukilimas nepavyko.

Tačiau Lenkija ir toliau puoselėjo planus užgrobti Vilnių bei jo kraštą. Generolas J. Pilsudskis sumąstė pasinaudoti iš Vilniaus krašto kilusiais kariais. Jie turėjo organizuoti „išvaduojamąjį“ žygį į Vilnių. Daliniams vadovauti J. Pilsudskis paskyrė generolą Liucijų Želigovskį, o paremti juos turėjo M. Zyndram-Koscialkovskio savanorių būriai. 1920 m. spalio 9 d. po pusiaudienio L. Želigovskio armija ir kai kurie M. Zyndram-Koscialkovskio daliniai įžygiavo į Vilnių. Lietuva liko be savo istorinės sostinės. Prie to prisidėjo mūsų žemietis, Pandėlyje gimęs M. Zyndram- Koscialkovskis, pasukęs skirtingu keliu negu kitas Rokiškio krašto didikas Mykolas Riomeris savo laiške buvusiam bendraminčiui J. Pilsudskiui rašęs, jog jis esąs lenkas, bet „Lietuvos sūnus ir pilietis“.

Tarpukario Lenkijoje M. Zyndram-Koscialkovskiui buvo patikėtos atsakingos pareigos. Jis tapo Varšuvos prezidentu, vadovavo Lenkijos Vidaus reikalų, Darbo ir socialinės rūpybos ministerijoms, 1935-1936 m. buvo Lenkijos Ministru Pirmininku. Prasidėjus II pasauliniam karui, emigravo į užsienį ir 1946 m. balandžio 12 d. mirė Anglijoje taip ir neaplankęs nepriklausomos Lietuvos bei savo gimtinės – Pandėlio miestelio.

Įrašas (Nr. 113) Pandėlio bažnyčios archyve apie M. Koscialkovskio krikštą

Įrašas (Nr. 113) Pandėlio bažnyčios archyve apie M. Koscialkovskio krikštą

Šaltiniai:

1. Pandėlio bažnyčios archyvas (RKM 10266).
2. Rokiškio krašto muziejaus archyvas (RKM). Byla Nr. 70 (3).

Literatūra:
3. Aftanazy R. Materialy do dziejów rezydencji. T.4 Warsawa, 1987.

4. Kairiūkštytė N. Kuo Marcelei Kubiliūtei buvo Vilnius ir jo kraštas. Dek, širdie, ant amžinojo aukuro. Vilnius, 1999.
5. Krajevski Z. Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Voruta, 1996. Nr. 38 – 41.
6. Maksimaitis M. Mykolas Riomeris – Lietuvos sūnus. Vilnius, 2006.

Kalendorius

« Lapkritis 2019 » loading...
P A T K P Š S
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
Tr 20
An 26

Atidarymo koncertas „Folk in Jazz“

Lapkritis 26 d., 18:00 - 19:00
Tr 27

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?