Muzikui, pedagogui Rudolfui Lymanui – 160

Pačius gražiausius ir kūrybingiausius savo gyvenimo metus čekų muzikas vargonininkas ir pedagogas Rudolfas Lymanas atidavė Rokiškiui. Dar XIX a. pab., priėmęs grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės kvietimą ir atvykęs dirbti į Rokiškį, jis stengėsi šį miestą pamilti ir paversti tikra muzikos sostine. Jis čia norėjo ne tik vargoninkauti ir mokyti vaikus giedoti bažnytiniame chore. R. Lymano planuose buvo ne įprasta muzikos mokykla, o tokia, kuri prilygtų konservatorijai. Ruošdamas mokyklos programą pedagogas mąstė apie orkestrinį-instrumentinį, fortepijono bei vargonų ir giedojimo skyrius.
Beje, ruošdamas programą, jis išstudijavo kitų Lietuvoje veikusių muzikos mokyklų programas ir jas kūrybingai pritaikė. Pati priimtiniausia R. Lymanui pasirodė esanti kunigaikščių Oginskių Rietave įkurtos muzikos mokyklos programa. Panaši programa buvo pritaikyta ir Rokiškiui. Ne viską pasisekė įgyvendinti, bet tai, ką R. Lymanas nuveikė Rokiškyje, yra labai prasminga ir nepamirštama.
R. Lymanas gimė muziko šeimoje 1855 sausio 8 Čekijoje, nedideliame Zlonicės miestelyje netoli Prahos. Tėvas Antoninas labai nudžiugo sužinojęs, kad jauniausias sūnus pasirinko muziko kelią ir įstojo į Prahos konservatoriją. Baigęs konservatoriją, jaunasis muzikantas atsisveikino su tėvyne ir 1883 m. atvyko dirbti į Rokiškį. Nuo tada visas jo gyvenimas, ryžtas bei energija paskiriami Rokiškiui. Čia jis 1888-07-19 vedė bajoraitę Aleksandrą Liachovičiūtę, čia gimė jų 8 vaikai, čia, senosiose miesto kapinėse, yra jo amžinojo poilsio vieta. Ir dokumentai, liudijantys šio šviesaus žmogaus veiklą, taip pat saugomi Rokiškyje – Šv. Mato evangelisto bažnyčioje ir krašto muziejuje.
R. Lymano veiklos pradžia Rokiškyje – tarp jo bei dvaro administracijos 1883-08-20 pasirašyta sutartis. Ji saugoma Šv. Mato evangelisto bažnyčios archyve, o kopiją galime rasti krašto muziejuje. Sutartį pasirašęs Austrijos pilietis (tuo metu Čekija įėjo į Austrijos imperijos sudėtį) R. Lymanas pasižadėjo „1. Mokyti giedoti 4 balsais ir apmokyti groti vargonais bei kitokiais instrumentais tuos asmenis, kuriuos skirs kunigas Šimkevičius (Stanislovas). 2. Groti vargonais Rokiškio bažnyčioje pamaldų metu kai tik nurodys kunigas Šimkevičius. 3. Kiekvieną savaitę duoti ataskaitą apie besimokančius. 4. Paskirtus muzikinius instrumentus bei natas laikyti tvarkingai ir švariai. 5. Muzikos ir dainavimo mokyti prisilaikant kunigo Šimkevičius nurodytos tvarkos.“
Už šias pareigas R. Lymanas turėjo gauti 600 rublių per metus, kas mėnesį išmokant po 50 rublių. Jeigu po pusės metų R. Lymanas pasirodytų netinkamas, kunigas turėjo teisę jį atleisti užmokėjus tik už išdirbtą laiką. Darbo sąlygos „metrui“ (taip tada vadino muzikos pedagogus) buvo nelengvos. Jis apsigyveno šalia bažnyčios akmeniniame vieno aukšto name. Muzikos mokyklai šiame name buvo skirti 2 kambariai. Viename buvo mokama groti vargonais, kitame – įvairiais muzikos instrumentais, o fortepijoną Lymanas pasistatė savo bute. Mokiniai, nors ir gabūs muzikai, buvo atėję nuo žagrės ir rusiškos „graždankės“, todėl kartais nesuprasdavo ko iš jų pakeltu tonu laužyta lenkų kalba, įterpdamas čekiškų žodžių, reikalauja „metras“. Tačiau mokiniai buvo darbštūs ir gabūs.
Savo ataskaitose, kurias pagal sutartį jis privalėjo rašyti grafienei, mokytojas kaligrafiška rašysena giria Kazimierą Diržį, Juozą Jankauską, Silvestrą Naviką, Joną Šumskį, visiškai netoleruodamas tinginiaujančiųjų. Tie greit iškeliaudavo atgal į namus. Mokyklos mokomasis repertuaras nebuvo platus, trūko vadovėlių, natų. R. Lymanas ne kartą kreipėsi į grafienę prašydamas pagelbėti šiuo klausimu. Grafienė M. Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė siuntė iš Varšuvos grigališkojo giedojimo vadovėlius, konservatorijos programas, vietoj sugedusių laikrodžių parūpino metronomą, pirko muzikos instrumentų. Bendrų pastangų dėka Rokiškio vargonininkų mokykla pasiekė puikių laimėjimų. 1887 m. birželio mėn. ataskaitoje R. Lymanas rašė, jog su mokiniais gali atlikti 22 mišias, 30 operų arijų ir kitokių kūrinių. Jie giedojo R.Fiurerio, I. A. Grimo, K. Ablingerio, F. Skuherskio, F. Lechterio mišias. Be to, mokiniai atlikdavo paties R. Lymano velykines giesmes „Surrexit Dominus“ ir „Vidi aquam“. Per savo 21 metų darbą Rokiškyje R. Lymanas paruošė daugiau nei 200 vargonininkų. Jie visi gražiai pasitarnavo vystant nacionalinę chorinę kultūrą. Patys gabiausi tapo Lietuvos muzikinio gyvenimo elitu, kompozitoriais, operos solistais. Matydami mokytojo pasišventimą muzikai, pasirašę įsipareigojimus chorinio dainavimo mokytis eidavo tolimiausių kaimų vaikinukai ir mergaitės. Ir nors pats „metras“ lietuviškai nekalbėjo, kai kuriuos kūrinius jo choristai atlikdavo lietuvių kalba. Ypač didelį įspūdį R. Lymanui padarė lietuviškai sugiedota „Diena rūsti“, I. A. Grimo mišios. Todėl negalime nepastebėti R. Lymano įtakos lietuvių nacionaliniam išsivadavimui.

Portretinės R. Lymano fotografijos neturime. Tačiau jo išvaizdą, paprašyti Rokiškio klebono Alberto Talačkos, savo atsiminimuose žodžiais nupiešė buvę mokiniai. Petras Vinkšnelis „metrą“ matė tokį: „Nedidukas, storokas, veidas rausvas, truputį spuoguotas, nosis trumpa, plaukai juosvi, rankų pirštai stori, eisena stati, energinga. Batai einant visuomet girgždėdavo.“ Kitas mokinys, operos solistas Juozas Katelė rašė: „ R. Lymanas buvo griežtas, reikalaudavo, kad mokiniai laikytųsi nustatytos tvarkos. Kulno kaukštelėjimas reiškė, kad mokinys turi pakartoti ką grojęs be klaidos.“ Visų atsiminimuose pabrėžiama, kad „metras“ greit užpykdavo, bet greit ir atsileisdavo. Mokiniai jo bijojo, bet ir gerbė. Ir dar mokiniai pastebėjo vieną mokytojo silpnybę – pomėgį alui. Kaip tikras čekas R. Lymanas jo išgerdavo kasdien, nors žmona prieš tokį vyro pomėgį griežtai kovojo.

Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčios knygoje 1904-02-14 atsirado įrašas, jog nuo inkstų ligos, priėmęs Šv. Sakramentą, mirė Austrijos pilietis 48 metų Rokiškio parapijietis Rudolfas Lymanas. Rokiškis ir Lietuva neteko darbštaus muziko, o mokiniai – pareigingo ir reiklaus mokytojo, kuriam darbas ir muzika buvo svarbiausi gyvenimo tikslai.

Tačiau Rokiškis nepamiršo R. Lymano. Labai prasminga, kad jaunieji rokiškėnai muzikos mokosi jo vardu pavadintoje mokykloje. 2013 m. rudenį, švenčiant miesto gimtadienį ir minint 130 metų, kai muzikos mokyklai vadovauti ėmėsi R. Lymanas, bažnyčios šventoriuje verslininko, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojo Leonardo Šablinsko iniciatyva iškilo meniškas ąžuolinis koplytstulpis. Jį drožė vienas ryškiausių Lietuvos tautodailininkų Rimantas Zinkevičius, talkinant broliui Stasiui. Brolių darbe įamžintas nepamirštamas pedagogas ir kompozitorius R. Lymanas, kuriam 2015 m. sausio 8 d. sukanka 160 metų.

Šaltiniai:

Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčios archyvas, fondas Nr. 1-B
Rokiškio krašto muziejaus mokslinis archyvas, byla Nr. 36 (1)
Rokiškio krašto muziejaus mokslinis archyvas, byla Nr. 163
Fotografijos G.Kujelio ir iš knygos “Čekų muzikas, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Liehmanas”, sud. S. Juškienė, Rokiškis, 2004 m.

Rokiškio krašto muziejaus istorikė Ona Mackevičienė

Kalendorius

« rugsėjo 2019 » loading...
Pr A T K Pn Š S
26
27
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4
5
6

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga;
Adresas: Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis;
Įmonės kodas: 190263920; Tel. +370 458 52835;
El. paštas: muziejus@rokiskyje.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

ADMINISTRACIJOS DARBO LAIKAS

 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8. 00 val. - 17.00 val.;
Penktadieniais 8. 00 val. - 15.45 val.
Pietūs 12.00 val. - 12.45 val.
Prieš šventes dirba 1 val. trumpiau

 

KAIP MUS RASTI?